Birželio 6–9 d. 27 šalyse rinkėjai eis prie balsadėžių, kad išrinktų būsimąjį Europos Parlamentą. Laimėjusiems 720 įstatymų leidėjų teks svarbus vaidmuo valdant ES – jie rengs įvairius teisės aktus, pradedant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais ir baigiant bankų taisyklėmis, rašo Briuselio leidinys „Politico“.
Dažnas europietis Europos Parlamentą laiko nereikšminga institucija, mano, kad balsavimas nieko nepakeis, todėl prie balsadėžių eiti nesivargina. Statistika rodo, kad 2019 metais visoje Europoje dalyvavo tik apie pusė visų balso teisę turinčių rinkėjų.
Lietuvoje, kur tais metais EP rinkimai sutapo su Prezidento rinkimais, dalyvavo apie 53,5 proc., kai, pavyzdžiui, 2009 metais – tik apie 21 proc. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, 2019 metais EP rinkimuose balsavo 33,5 proc. latvių, estų – 37,6 proc. Statistika rodo, kad aktyviausiai balsuoja rinkėjai Belgijoje (kur yra įsikūrusi viena iš EP būstinių) – 2019 metais atėjo 88,5 proc. rinkėjų.
Vis dėlto statistika atskleidžia, kad didžiojoje daugumoje ES šalių rinkėjų aktyvumas yra mažas. Kai kuriose šalyse nesusirenka nei pusė rinkėjų. Puikus to pavyzdys yra Čekija – nuo įstojimo į ES, nei vienais rinkimų metais čekų rinkėjų nebuvo daugiau nei 28,72 proc.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius patvirtina, kad toks mažas rinkėjų aktyvumas yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Analitikas pastebi, kad Lietuvoje per mažai kalbama, kodėl ES yra svarbi ir kokie klausimai ten sprendžiami.
„Žinoma, vyksta bendradarbiavimas ir įsipareigojimai, kad mes kelsime bendrus europinius klausimus, tačiau pasitaiko, kad tie klausimai apima tokias temas, kuriomis Lietuvoje yra mažai kalbama. Lietuva nėra vienintelė tokia šalis, kurioje europiniai klausimai dažniausiai lieka kažkur paraštėse“ – pabrėžia M. Baltrukevičius.
Analitikas teigia, kad žvelgiant iš tam tikrų partijų pozicijų, dažniau yra akcentuojamas nacionalinis kontekstas, o ne europinė vizija.
„Pavyzdžiui, Europoje šiuo metu yra aktualus Europos Žaliojo kurso klausimas, bet mes galime pasižiūrėti į pagrindinių partijų programas, tai Valstiečių ir žaliųjų programoje apie žaliuosius klausimus praktiškai nelabai kažką rasime“, – pažymi jis.
Panašiai elgiasi ir kitos partijos: „Tėvynės sąjunga labiau prisitaiko prie nacionalinio konteksto ir manoma, kad tai yra svarbi nacionalinio saugumo perspektyva“, – aiškina M.Baltrukevičius ir pabrėžia, kad bendri europiniai leitmotyvai iki mūsų kartais ateina, bet jie būna „perleisti per nacionalinę prizmę“.
Nors ir yra susitarimai dėl Europos Sąjungos plėtros – kad tai yra reikalinga, kad turime priimti naujas šalis – visgi nėra plačiai diskutuojama, kad Europai reikėtų kažkokios institucinės, su plėtra susijusios reformos.
M. Baltrukevičius pažymi, kad apskritai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje iki pat prezidento rinkimų buvo „absoliučiame šešėlyje“, o iki rinkimų likus mažiau nei dvejoms savaitėms, partijų užduotis yra priminti, kad tokie rinkimai apskritai vyks.
Analitikas juokauja: „Jeigu oras bus toks geras, kaip per prezidento rinkimus, turbūt vėl turėsime itin žemą aktyvumą ir laimės pirmiausiai tie, kuriems visada sekasi įtikinti savo rinkėjus (ateiti balsuoti – aut.past.).“
Kodėl verta balsuoti?
Analitikas pastebi paplitusį klaidingą nusistatymą, kad vieno žmogaus balsas nieko nelemia. „Mes esame Europos Sąjungos nariai ir mes turime žiūrėti galbūt ne tiek siaurai į Europos Parlamentą, kiek apskritai į bendrą politinių jėgų sąrangą Europos Sąjungos lygmeniu“, – pažymi jis.
Jo manymu, pastarieji penkeri metai parodė, jog Europos Sąjunga turi reikšmingos įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui.
„Kas vyko? Europos vaistų agentūra stengėsi per maksimaliai trumpą laiką rūpintis, kad būtų mediciniškai įvertintos vakcinos; Europos Sąjunga organizavo bendrus įsigijimus ir galiausiai – net ir ekonomiškai įliejo labai daug lėšų į ES šalių ekonomiką, kad visiems mums būtų lengviau gyventi“, – nurodo M. Baltrukevičius.
Nors dažnai pasigirsta kritika, kad 27 šalių bendrija nesugeba susitarti ir parodyti vieningos pozicijos svarbiais klausimais, apžvalgininkas primena, kad dėl paramos Ukrainai ES susitarė greičiau nei svarbiausia sąjungininkė JAV.
Kas rūpi Europos gyventojams?
Apklausos rodo, kad europiečiams šiuo metu svarbiausios problemos yra skurdas, socialinė atskirtis, visuomenės sveikata, naujų darbo vietų kūrimas, Europos Sąjungos gynyba ir saugumas, akcentuoja M. Baltrukevičius.
Anot jo, kova su klimato kaita nuo šių klausimų (statistiškai reikšmingai) atsilieka, bet į tai žiūrima ambicingai ir siekiama šį klausimą įtraukti į darbotvarkę – gal netgi transformuoti visą žemyną.
Kita vertus, analitikas pabrėžia, kad ne visose šiose srityse Europos Parlamentas turi tokį didelį svorį. Svarbiausią vaidmenį užima valstybių lyderiai, kurie turi daugiausiai įtakos priimant esminius sprendimus.
Šia prasme labai svarbus ir Europos Komisijos vaidmuo, bet jos, kaip institucijos, formavimas yra itin susijęs su Europos Parlamento rinkimų rezultatais, primena M. Baltrukevičius.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Europos Parlamentas yra nereikšminga institucija.
Analitikas teigia, kad yra tam tikra politinė logika, kurią svarbu suprasti – bet kokiu atveju vyksta derėjimasis tarp EP politinių grupių, joms priklauso valstybių premjerai, o valstybių vadovai gali dalyvauti derybose net nedirbdami Europos Parlamente.
M.Baltrukevičius atkreipė dėmesį į dar vieną opią problemą – dalis Lietuvos europarlamentarų vangiai dalyvauja ES teisėkūros procese. Remiantis „Politico“ paskelbta statistika, Lietuvos atstovai šioje srityje yra vieni pasyviausių.
„Jeigu mes išrinksime tikrai stiprią delegaciją (11 asmenų), kuri galbūt nebeatrodys taip prastai bendrame aktyvumo kontekste, kokia buvo dabartinė delegacija; jeigu bus ryškūs lyderiai, jie galės <...> daryti įtaką sprendžiant tuos klausimus, kurie yra svarbūs mums visiems“, – svarsto M. Baltrukevičius.
Ką reikia prisiminti prieš einant balsuoti?
Analitikas teigia, kad EP rinkimai yra panašūs į Seimo rinkimus. Gavę rinkimų biuletenį piliečiai pasirenka labiausiai patinkantį sąrašą, o tuomet renkasi iš penkių žmonių, kuriems nori suteikti pirmumo balsus.
2019–2024 m. Lietuvai Europos Parlamente atstovavo 11 politikų: P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, A. Kubilius, A. Seibutytė, V. Uspaskichas, S. Jakeliūnas, R. Juknevičienė, L. Mažylis, J. Olekas, B. Ropė ir W.Tomaszewskis.
Pasak M. Baltrukevičiaus, gali atrodyti, kad Lietuvos svoris (11 parlamentarų) bendrai Europos Sąjungoje nėra didelis, bet „reikia nepamiršti to jog, kad ir kiek daug dabar diskutuojama, bet yra daugybė klausimų, kuriais net pati mažiausia ES šalis Europos Vadovų Taryboje gali blokuoti tuos sprendimus, kurie jiems atrodo neteisingi“.
Vadinasi, eidami balsuoti į EP rinkimus, mes patys turime galimybę išrinkti tuos asmenis, kurie sėdės prie bendro stalo su kitų ES šalių atstovais bei spręs Europai ir visam pasauliui reikšmingus klausimus, apibendrina M. Baltrukevičius.
Primename, kad Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks birželio 9 d.
