Ketvirtadalis visų ES politinėms partijoms paaukotų privačių lėšų atitenka kraštutinių dešiniųjų, kraštutinių kairiųjų ir populistiniams judėjimams, todėl prieš kitą savaitę vyksiančius lemiamus Europos Parlamento rinkimus jų finansai padidėjo milijonais eurų.
Duomenys iš 200 partijų 25 šalyse rodo, kad pastaraisiais metais kraštutinėms grupėms buvo paaukota daugiau lėšų, todėl prieš Europos Parlamento rinkimus jos padidino savo rinkiminius fondus.
Apklausos rodo, kad parama didėja ir griežtosios linijos konservatyvioms, euroskeptiškoms bei prorusiškoms partijoms, todėl „The Guardian“ ir kiti 26 žiniasklaidos partneriai, vadovaujami tyrimų grupės „Follow the Money“, paskelbė „Transparency Gap“ – išsamiausią iki šiol atliktą ES politinio finansavimo analizę.
Duomenys gauti iš metinių ataskaitų, surinktų iš daugiau kaip 200 partijų esančių 25 šalyse. Pranešama, kad 150 mln. eurų, t. y. 1 euras iš 4 visų 2019–2022 m. privačių aukų, atiteko populistinėms ir kraštutinių politinių pažiūrų partijoms.
Būtent kraštutinių dešiniųjų grupės pritraukė daugiau nei 97 mln. eurų, o tai prilygsta 1 iš 7 eurų privačių lėšų.
Projekte naudota ta pati partijų klasifikacija kaip ir tyrimų grupės „The PopuList“, pagal kurią kraštutinių dešiniųjų partijos apibrėžiamos kaip turinčios nacionalistinę ir autoritarinę ideologiją.
Skaidrumo trūkumas
Nors dauguma šalių įpareigoja partijas deklaruoti visas savo pajamas iš privačių ir viešųjų šaltinių, taisyklės valstybiniu mastu labai skiriasi. Trys ketvirtadaliai partijų neskelbia jokios informacijos arba skelbia tik dalį duomenų apie tai, kas yra aukas politinei jėgai aukojantys asmenys ar įmonės.
Skaidrumo trūkumas egzistuoja net tada, kai partijos laikosi savo šalies taisyklių. Tyrimo metu nenustatyta jokių pažeidimų požymių, tačiau Europos Parlamento užsakymu atliktame svarbiame politinių partijų finansavimo tyrime padaryta išvada, kad dėl skaidrumo trūkumo gali kilti korupcijos rizika, rašo „The Guardian“.
„Nors visos ES valstybės narės yra priėmusios taisykles dėl ataskaitų apie paramą teikimo ir jų viešo atskleidimo, tačiau tai, apie ką turi būti pranešama ir kas turi būti atskleista, labai skiriasi... dažnai pastebimas ryškus neatitikimas tarp žemų ataskaitų teikimo ir aukštų atskleidimo ribų, o vidutinė 2400 eurų riba kelia potencialią korupcijos riziką“, – teigiama ataskaitoje.
„Niekas nedraudžia partijoms skelbti išsamesnę informaciją, nei reikalaujama pagal įstatymus, – „The Guardian“ aiškino Europos politinių partijų ir sistemų ekspertas, Notingemo universiteto lyginamosios politikos docentas Fernando Casal Bertoa. – Tačiau beveik niekas to nedaro.“
„Partijos nėra suinteresuotos skaidrumu. Jos mano, kad tai jas apribos“, – tvirtino jis.
Įtraukus kitas finansavimo formas, t. y. narystę ir pačių partijos politikų ar pareigūnų aukas, kraštutinių pažiūrų ir populistinės partijos užsitikrino penktadalį 2019–2022 m. surinktų lėšų, t. y. beveik 500 mln. eurų, rodo duomenys. Kraštutinių dešiniųjų partijoms ši suma siekė beveik 200 mln. eurų, t. y. 1 eurą iš 11 eurų.
Kraštutinės dešinės finansavimas
Didelis pajamų išaugimas pastebimas ir atskirose valstybėse. Prancūzijoje smarkiai išaugo trijų kraštutinių politinio spektro partijų – dešiniųjų „Reconquête“ ir Marine Le Pen „Nacionalinis ralis“ bei kairiųjų „La France Insoumise“ – finansinė parama.
Šioms trims partijoms 2019 m. teko tik 13 proc. Prancūzijoje surinktų neviešų lėšų, tačiau 2022 m., kai Emmanuelis Macronas antrajame ture dėl prezidento posto susikovė su M. Le Pen, jų dalis pasiekė 38 proc.
Privatus finansavimas apima rėmėjų pinigus, narių mokesčius ir pačios partijos kandidatų bei pareigūnų įnašus. Jis neapima valstybės finansavimo, rėmėjų paskolų ir kitų pajamų, pavyzdžiui, pelno iš lėšų rinkimo renginių, prekių ir turimo nekilnojamojo turto.
Latvijoje, kurioje kitą mėnesį turėtų smarkiai padaugėti antieuropietiškų ir populistinių Europos Parlamento narių, per ketverius metus šių partijų neviešasis finansavimas išaugo nuo 9 proc. iki 36 proc., daugiausia dėl populistinės centro dešiniosios partijos „Latvija First“.
Analizė rodo, kad sudėjus kraštutinių dešiniųjų, kraštutinių kairiųjų ir populistinių partijų neviešąjį finansavimą, Slovėnijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Graikijoje jos pritraukia daugiau nei pusę neviešojo finansavimo.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ 2022 m. paėmė 55 proc. visų Vengrijos nevalstybinių lėšų politinėms partijoms.
Apklausos rodo, kad nacionalistinės ir kraštutinių dešiniųjų partijos yra linkusios užimti pirmąsias vietas Vengrijoje ir dar aštuoniose ES valstybėse – įskaitant Austriją, Prancūziją, Italiją, Nyderlandus ir Lenkiją.
Šį mėnesį Madride vykusiame kraštutinių dešiniųjų mitinge Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas perdavė vaizdo pranešimą, kuriame paragino „patriotus užimti Briuselį“, sakydamas, kad ten esantys įstatymų leidėjai yra atsakingi už „masinės nelegalios migracijos paleidimą“ ir „mūsų vaikų nuodijimą genderizmo propaganda“.
Lenkijoje artima „Fidesz“ sąjungininkė – kraštutinių dešiniųjų partija „Įstatymas ir teisingumas“, kuriai pirmininkauja Mateuszas Morawieckis, 2022 m. gavo 44 proc. viso nevalstybinio finansavimo.
Italijoje keturios populistinės partijos, įskaitant Giorgia Meloni „Italijos brolius“ ir Matteo Salvini „Lygą“, kurios abi yra dešiniojoje politinio spektro pusėje, kartu su „Forza Italia“ ir „Penkių žvaigždžių judėjimu“, 2022 m. užsitikrino 55 proc. neviešojo finansavimo nuo visų politinių partijų, rodo duomenys.
Valstybės suteiktos lėšos
Tuo tarpu kai kuriose šalyse kraštutinių kairiųjų partijos gauna didelę dalį paramos. Graikijos komunistų partija gauna daugiau nei pusę šalies neviešojo finansavimo, o jos kolegė Portugalijos partija „Partido Comunista Portugues“ – daugiau nei 50 proc. viso finansavimo.
Daugumoje šalių valstybės suteiktos lėšos šiuo metu yra svarbiausias partijų pajamų šaltinis. Ispanijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje nevalstybinės lėšos sudaro mažiau nei ketvirtadalį turimų lėšų, Airijoje ir Belgijoje – tik apie 15 proc.
Kitose šalyse, kuriose dominuoja privačios lėšos, valstybės įnašai vis dar yra reikšmingi. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Nyderlanduose 2022 m. valstybinis finansavimas sudarė apie 45 proc. politinių partijų gautų lėšų.
Po 1992 m. Vokietijos federalinio konstitucinio teismo priimto istorinio sprendimo valstybės lėšų skyrimas politinėms partijoms grindžiamas jų „įsišaknijimu visuomenėje“.
„Tai reiškia, kad politinės partijos visada turės siekti visuomenės paramos“, – teigė Vokietijos valdžios institucijos.
