Ilgiausiai kada nors valdžiusi – net 70 metų – britų monarchė anapilin iškeliavo ketvirtadienį savo rezidencijoje Balmorale, Škotijoje. Jungtinėje Karalystėje paskelbtas 10 dienų gedulas.
Sostą perėmė Elizabeth II vyriausias sūnus Charlesas, o jo žmona Kornvalio kunigaikštienė Camilla tapo karaliene konsorte.
Ketvirtadienio rytą karališkieji rūmai paskelbė, kad gydytojai nerimauja dėl monarchės sveikatos, ją toliau prižiūrėjo medikai. Visi karalienės vaikai – princas Charlesas, 72 metų princesė Anne, 62 metų princas Andrew ir 58 metų princas Edwardas – atvyko pas ją į Balmoralo rūmus Škotijos aukštikalnėse. Ten pat suskubo ir Charleso sūnūs princai Williamas ir Harry.
Dviem dienomis anksčiau karalienė paskyrė Liz Truss JK premjere: ji tapo 15-u asmeniu, stojusiu prie vyriausybės vairo per Elizabeth II valdymo laikotarpį. Nuotraukose iš to susitikimo karalienė šypsojosi, nors atrodė silpna ir buvo pasirėmusi lazdele. Viena fotografija sukėlė nerimą, nes joje buvo matyti tamsiai violetinė mėlynė ant valdovės rankos.
Tapo epochos simboliu
Elizabeth II, kurios visas vardas Elizabeth Alexandra Mary Windsor, į sostą atsisėdo būdama vos 25 metų 1952-aisiais ir įsiliejo į pasaulinę sceną, kurioje dominavo tokie politiniai veikėjai kaip Kinijos lyderis Mao Zedongas, Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas ir JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris.
70 metų trukęs jos valdymas aprėpė dviejų amžių sandūrą, kai vyko didžiuliai socialiniai, politiniai ir technologiniai sukrėtimai. Pasaulyje subyrėjo paskutiniai didžiulės britų imperijos likučiai, namuose „Brexit“ sukrėtė karalystės pamatus, o monarchės šeimos nariai susidūrė su virtine skandalų.
Tačiau visą laiką Elizabeth II išliko populiari ir buvo ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir 14 buvusių britų kolonijų, įskaitant Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją, karalienė ir valstybės vadovė. Ji taip pat vadovavo 56 valstybių Sandraugai, kurioje gyvena ketvirtadalis žmonijos, ir buvo Anglikonų bažnyčios, pasaulinės anglikonų bendruomenės motininės bažnyčios, galva.
Karalienės laikotarpis soste apėmė nepaprastų pokyčių epochą – nuo Šaltojo karo iki rugsėjo 11-osios išpuolių, nuo klimato kaitos iki koronaviruso, nuo popierinių laiškų ir garlaivių iki elektroninio pašto ir kosmoso tyrimų.
Eizabeth II tapo pokario Didžiosios Britanijos įsikūnijimu ir jungtimi tarp moderniosios epochos ir praėjusio amžiaus. Daugumai pavaldinių ji buvo vienintelis monarchas, kurį žmonės kada nors pažinojo, – nekintanti figūra ant JK pašto ženklų, banknotų ir monetų.
Jai valdant karališkosios šeimos atstovai iš sustabarėjusių, nuošalių figūrų tapo bulvarinių laikraščių taikiniais, o vėliau juos iš naujo išpopuliarino serialai, tokie kaip „Karūna“, pamėgti milijonų žiūrovų visame pasaulyje.
Paskutiniai darbai
Britai buvo priversti pripažinti Elizabeth II valdymo pabaigos pradžią, kai 2021 m. balandį ji neteko vyro 99-erių Edinburgo kunigaikščio Philipo, su kuriuo santuokoje pragyveno 73 metus.
Tačiau karališkuosiuose rūmuose perėjimas prie naujo monarcho atsiradimo soste jau buvo gerokai įsibėgėjęs. Charlesas ir jo vyresnysis sūnus princas Williamas, kuris po močiutės mirties dabar pats tapo sosto įpėdiniu, pastaraisiais metais perimdavo iš karalienės vis daugiau oficialių pareigų.
Dėl koronaviruso pandemijos ir senyvo amžiaus karalienė buvo priversta leisti laiką Vindzoro pilyje, esančioje į vakarus nuo Londono. Tačiau už didingų pastato sienų ji ir toliau nenurimdavo, dalyvaudavo vaizdo skambučiuose su visuomenės atstovais.
Po Philipo mirties ir atslūgus pandemijai Elizabeth II grįžo prie visuomeninių pareigų, tačiau amžius ir prasta sveikata privertė ją sulėtinti tempą.
Po nakties ligoninėje 2021 m. spalį dėl tam tikrų sveikatos tyrimų jos pasirodymai viešumoje tapo retesni.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“, – 2021-ųjų lapkritį sakė ji pasaulio lyderiams, dalyvavusiems Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, ir paragino juos pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms.
Vienas paskutinių lemtingų monarchės veiksmų buvo išspręsti neatsakytą paveldėjimo klausimą – ji pritarė, kad Charleso antroji žmona Camilla būtų vadinama karaliene konsorte.
Tačiau po Elizabeth II mirties bus keliami klausimai, ar nepraėjo britų monarchijos aukso amžius, kaip tokia senoviška institucija gali išlikti gyvybinga šiuolaikiniais laikais ir ar Charlesas III sulauks tokios pat pagarbos, ar valdys savo motinos šešėlyje.
Įpėdinis eina savo keliu
„Bėda ta, kad mano darbo aprašymo nėra, todėl tenka jį susikurti pačiam“, – kartą pasakė princas Charlesas.
Vyriausias monarchės sūnus maksimaliai pasinaudojo savo, kaip ilgiausiai sosto įpėdiniu išbuvusio asmens, laiku ir ėjo savuoju keliu.
2006 m. buvęs jo padėjėjas atskleidė, kad virtine klausimų aktyviai reiškęsis Charlesas save laiko „disidentu“, veikiančiu prieš vyraujantį politinį susitarimą. Jo gyvenimą apkartino žema savivertė, tačiau jis nepaliaujamai siekia pasielgti teisingai.
Charlesas manė, kad jo pareiga – padėti pagerinti motinos pavaldinių gyvenimą, ir atvirai kalbėjo jam artimais klausimais, ypač apie architektūrą, aplinkosaugą, ūkininkavimą, tikėjimą ir alternatyviąją mediciną.
Dažnai princo pažiūros būdavo atmetamos ir išjuokiamos kaip ekscentriškos ar nemadingos, bet kiti mano, kad savo įžvalgomis jis užbėga daugeliui už akių.
2020 m. sausį Pasaulio ekonomikos forume Davose Charlesas įspėjo verslo lyderius dėl klimato kaitos ir žalos aplinkai: „Ko vertas visas papildomas pasaulio turtas, sukauptas dėl įprastinės veiklos, jei su juo nieko negalima padaryti, tik stebėti, kaip jis katastrofiškai dega?“
Sosto įpėdinis savo principus įgyvendino pastatydamas naują miestą Pietvakarių Anglijoje ir pradėdamas prekiauti ekologiškais maisto produktais. Be to, jis užvertė vyriausybės ministrus lobistiniais laiškais įvairiais klausimais, pradedant nepakankama kariuomenės įranga ir baigiant sunkiu Patagonijos didžiadančių likimu.
Nepalaužiamą Charleso pasaulėžiūrą ir tikėjimą perdirbimu atspindi aprangos stilius. Jis nuo penkerių metų nekeičia sklastymo ant šono, avi 7-ojo dešimtmečio batus, 9-ojo dešimtmečio apsiaustą ir dėvi nepriekaištingus, pagal užsakymą siūtus „Anderson and Sheppard“ kostiumus.
Gyvenimo vingiai
Būsimasis karalius Charlesas III, kurio visas vardas Charlesas Philipas Arthuras George’as, gimė 1948 m. lapkričio 14 d. Bakingamo rūmuose. Jis tapo antruoju asmeniu eilėje į sostą ir įpėdiniu, kai 1952 m. vasario 6 d. mirė jo senelis karalius Jurgis VI, o jo motina tapo karaliene Elizabeth II.
Charleso auklė Catherine Peebles apibūdino jį kaip „itin jautrų, vienišą, drovų ir mėgstantį ramius užsiėmimus, tokius kaip skaitymas ir tapyba“, berniuką.
Tėvai dažnai išvykdavo į ilgas užsienio keliones, todėl jis buvo artimas su močiute, karaliaus Jurgio VI našle karaliene Elžbieta, ir savo mentoriumi, tėvo Philipo dėde lordu Louisu Mountbattenu.
1958-aisiais, kai berniukui buvo devyneri, jam buvo suteiktas Velso princo titulas. Nuo XIV amžiaus pradžios jis skiriamas tik sosto įpėdiniui.
Sulaukęs 13-os Charlesas buvo išsiųstas į Gordonstouną – griežtą Škotijos internatinę mokyklą, kurioje mokėsi jo tėvas. Jis buvo labai vienišas ir nekentė šios mokyklos, o laikotarpį ten apibūdino kaip „visišką pragarą“, „kalėjimo bausmę“.
Tačiau 1966 m. per du semestrus vienoje Australijos mokykloje jis subrendo ir išlindo iš kiauto.
Paskui Charlesas studijavo Kembridžo universiteto Trejybės koledže ir tapo pirmuoju sosto įpėdiniu, įgijusiu aukštąjį išsilavinimą. 1970 m. jis baigė studijas su antrojo laipsnio pagyrimu.
Prieš 1969 m. Kernarvono pilyje vykusią ceremoniją, kurios metu Charlesas buvo oficialiai pripažintas Velso princu, jis mokėsi velsiečių kalbos.
1971–1976 m. įpėdinis tarnavo Karališkajame kariniame jūrų laivyne, o jo mergina Camilla Shand, aštuonis mėnesius praleidusi Karibuose, ištekėjo už savo seno draugo Andrew Parkerio-Bowleso, dėl ko Charlesas labai apgailestavo.
Turėdamas piloto kvalifikaciją princas susikūrė veiksmo žmogaus įvaizdį, plaukiojo banglente ir šokinėjo parašiutu iš lėktuvų.
Gavęs 7400 svarų karinio jūrų laivyno išeitinę kompensaciją jis įsteigė Princo fondą, kuris iki 40-ojo jubiliejaus padėjo daugiau nei 825 tūkst. socialiai remtinų jaunuolių pasirinkti profesiją.
„Visada buvau mokomas rūpintis kitais, – sakė Charlesas. – Visada stengiausi elgtis teisingai ir su visais elgtis teisingai.“
Spaudimas dėl santuokos
7-ajame dešimtmetyje į jo asmeninį gyvenimą merginos tai ateidavo, tai išeidavo. Paskatintas L.Mountbatteno 1979 m. Charlesas pasipiršo savo mentoriaus anūkei Amandai Knatchbull, bet ji atsisakė tekėti.
Vis didėjant spaudimui susirasti žmoną princas, būdamas 32-ejų, 1981 metų vasarį po trumpos pažinties pasiūlė tuoktis 19-metei ledi Dianai Spencer.
Tų pačių metų liepos 29-ąją Londono Šv.Pauliaus katedroje įvyko jų vestuvės.
Pirmasis jųdviejų vaikas princas Williamas gimė 1982-aisiais, o dvejais metais vėliau pasaulį išvydo princas Harry.
Tuo metu poros santuoka jau buvo pašlijusi Dianai nesusidorojus su karališkosiomis pareigomis. Jie nutolo vienas nuo kito, o Charlesas atnaujino santykius su sena meile Camilla.
Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai 1992 m. birželį pasirodė knyga, kurioje pateikiama kerštingos Dianos įvykių versija, pora išsiskyrė.
Charlesas atsisakė imtis atsakomųjų veiksmų vadinamajame „Velsų kare“, tačiau kai 1994 m. spekuliacijos vis dar tęsėsi, jis pareiškė, kad santuokos iširimas buvo „paskutinis dalykas, kurio kada nors norėjau, kad įvyktų“.
Pastebimai laimingesnis
Po 1995 m. lapkritį pasirodžiusio atviro Dianos interviu BBC Elizabeth II paragino porą įteisinti skyrybas, ir jie tai padarė 1996 m. rugpjūčio 28-ąją.
1997 m. Diana žuvo per automobilio avariją Paryžiuje.
Iš pradžių priešiškai nusiteikusiai visuomenei Camilla palaipsniui buvo pristatyta kaip neatsiejama Charleso palydovė. Apie jųdviejų sužadėtuves buvo paskelbta 2005 m., o apklausos rodė, kad žmonės pritaria šiai santuokai. Vestuvės įvyko 2005 m. balandžio 9-ąją Vindzoro rotušėje – Camilla tituluota Kornvalio kunigaikštiene.
Kai šiemet karalienė išsprendė opų klausimą, kuo Camilla taps, kai Charlesas taps karaliumi, ir leido ją vadinti karaliene konsorte, pora sakė, kad jie „giliai suvokia, kokią garbę reiškia motinos noras“, o Charlesas gyrė Camillą, kad ji visą laiką buvo jo „tvirta atrama“.
Pirmasis Charleso anūkas gimė 2013 m. – tai Williamo sūnus George’as. 2015 m. Williamas su žmona Catherine susilaukė dukters Charlotte, o 2018 m. – antro sūnaus Louis. Jaunesniojo Charleso sūnaus Harry sūnus Archie gimė 2019 m., o dukra Lilibet – pernai.
Charlesas atidžiai domėjosi, kaip auga anūkai, nors, kaip pranešama, Harry palikus karališkąjį gyvenimą ir su žmona Meghan Markle persikėlus gyventi į JAV, jiedu nutolo. Iš ten Harry pažėrė daug kritikos, įskaitant ir dėl to, kad jo tėvas ir brolis yra įkalinti karališkojo gyvenimo suvaržymų ir kad jis ištisus mėnesius nesikalbėjo su Charlesu.
Žodžiai – iš karalienės lūpų
„Turi omenyje, su visam?“ – taip tuometė princesė Elizabeth kelis kartus paklausė savo auklės, kai jai buvo pranešta, kad jos šeima kraustosi į Bakingamo rūmus jos tėvui 1936 m. tapus karaliumi.
„Aš pareiškiu jums visiems, kad visas mano gyvenimas, nesvarbu, ilgas ar trumpas, bus skirtas tarnybai jums“ – taip Elizabeth, būdama 21 metų, pareiškė Tautų Sandraugai per radijo transliaciją.
„Visą savo gyvenimą ir iš visos širdies stengsiuosi būti verta jūsų pasitikėjimo“, – iš naujosios karalienės Elizabeth II radijo transliacijos, skirtos paminėti jos karūnavimą 1953 m.
„Kai man buvo 21-eri, pažadėjau savo gyvenimą skirti tarnystei mūsų žmonėms ir prašiau Dievo pagalbos ištesėti šį pažadą. Nors tą įžadą daviau dar jaunystės laikais, kai buvau žalia priimdama sprendimus, nesigailiu ir neatsiimu nė vieno šio žodžio“, – taip 1977 m. karalienė kalbėjo minint 25-ąsias jos vadovavimo metines.
„1992-ieji nėra metai, kuriuos prisiminsiu su malonumu. Vieno korespondento žodžiais, tai buvo „annus horribilis“ (baisūs metai)“, – iš karalienės kalėdinio sveikinimo tais metais, kai žlugo trijų jos vaikų santuokos ir buvo kilęs didžiulis gaisras Vindzoro pilyje.
„Niekas, pažinojęs Dianą, niekada jos nepamirš. Milijonai kitų, kurie niekada jos nesutiko, bet jautė ją pažįstantys, prisimins ją. Aš, pavyzdžiui, manau, kad iš jos gyvenimo ir iš nepaprastos ir jaudinančios reakcijos į jos mirtį galima pasimokyti“, – sulaukusi kritikos dėl pernelyg vangios reakcijos į princesės Dianos žūtį 1997 m. karalienė kreipėsi į visuomenę ypač neįprastu būdu – tiesiogine televizijos transliacija.
„Niekas, ką galima pasakyti, negali panaikinti šių akimirkų kančios ir skausmo. Sielvartas – kaina, kurią mokame už meilę“, – karalienės užuojauta dėl 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių.
„Turėtume pasiguosti tuo, kad nors dar turėsime kentėti, geresnės dienos sugrįš. Vėl būsime su draugais. Vėl būsime su savo šeimomis. Mes dar susitiksime“, – taip pareiškė karalienė per koronaviruso pandemijos piką 2020 m. balandį.
„Jis lengvai nepriima komplimentų, bet visus šiuos metus jis buvo mano stiprybė ir atrama, ir aš jam skolinga didesnę skolą, nei jis kada nors reikalautų ar kokią mes įsivaizduotume“, – karalienė 1997-aisiais kalbėjo apie vyrą princą Philipą minint jų auksines vestuvių metines.
„Ką gi, aš vis dar gyva“, – Elizabeth II atsakymas Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotojui Martinui McGuinnessui, kai per susitikimą 2016 m. jis paklausė, kaip jai sekasi.
