„Tie niekšai niekada neišvys mūsų ašarų“: J. Navalnaja jau dabar vadinama pirmąja Rusijos ponia (237)

Po to, kai Kremlius bandė nužudyti Rusijos opozicijos vedlį Aleksejų Navalną, jo žmona pradėjo neįtikėtiną kovą, kad išgelbėtų jo gyvybę. Netikėtai tapo pasipriešinimo Vladimiro Putino režimui veidu.

 J.Navalnają pradėta vadinti Rusijos pirmąja ponia.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 J.Navalnają pradėta vadinti Rusijos pirmąja ponia.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 J.Navalnają pradėta vadinti Rusijos pirmąja ponia.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 J.Navalnają pradėta vadinti Rusijos pirmąja ponia.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Tiek A.Navalnas, tiek J.Navalnaja nevengia publikuoti bendrų nuotraukų socialiniuose tinkluose.<br> Reuter/Scanpix nuotr. ir lrytaslt koliažas.
 Tiek A.Navalnas, tiek J.Navalnaja nevengia publikuoti bendrų nuotraukų socialiniuose tinkluose.<br> Reuter/Scanpix nuotr. ir lrytaslt koliažas.
 A.Navalnas niekada neslėpė savo šeimos.<br> AP/Scanpix nuotr.
 A.Navalnas niekada neslėpė savo šeimos.<br> AP/Scanpix nuotr.
 J.Navalnają pradėta vadinti Rusijos pirmąja ponia.<br> AP/Scanpix nuotr.
 J.Navalnają pradėta vadinti Rusijos pirmąja ponia.<br> AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 20, 2021, 10:43 PM, atnaujinta Jul 20, 2021, 10:43 PM

Kai suskambo Julijos Navalnajos telefonas, buvo 2020 m. rugpjūčio dvidešimtoji, 6 val. 40 min. ryto. Ji ruošėsi važiuoti į oro uostą pasitikti savo vyrą Aleksejų Navalną, garsiausią Rusijos opozicijos lyderį. Lėktuvas, kuriame jis sėdėjo, iš Sibiro miesto Tomsko turėjo nusileisti Maskvoje 8 val. J.Navalnaja pažvelgė į telefono ekraną – tai buvo jos vyro spaudos sekretorė Kira Jarmiš.

„Julija, nesijaudink, Aleksejus buvo nunuodytas, lėktuvas nusileido Omske“. J.Navalnaja teištarė „gerai“ ir padėjo ragelį. Jei jos vyrą skraidinantis lėktuvas buvo priverstas nusileisti 2700 km nuo namų, Aleksejaus gyvybei grėsė realus pavojus, susivokė ji. Navalnų vaikai tuo metu dar miegojo. „Svarbiausia dabar išlikti ramiai, nerodyti silpnybės“, – tada galvojo J.Navalnaja.

Ji perskambino K.Jarmiš ir pasakė atvykstanti į Omską. Pastaroji bandė ją atkalbėti.

„Gal Aleksejus per kelias dienas pasveiks ir pats grįš į Maskvą“, – sakė ji. Tačiau J.Navalnaja laikėsi tvirtai. Pamačiusi, kad artimiausias lėktuvas į Omską buvo beišvykstąs už dviejų valandų, Julija sumetė pirmų pasitaikiusių drabužių šūsnį į lagaminą ir nusipirko skrydžio bilietą jau sėdėdama taksi automobilyje.

Belaukiant oro uoste atėjo K.Jarmiš žinutė, informavusi J.Navalnają, kad jos vyras buvo komoje, prijungtas prie kvėpavimą palaikančių aparatų. J.Navalnaja atsistojo, susirado kavinę ir, nepaisant ankstyvo dienos meto, užsisakė stiklą viskio. Jos veidu ėmė riedėti ašaros.

Veidą paslėpusi akiniais nuo saulės, J.Navalnaja laukė toliau, o kai atėjo laikas sėsti į lėktuvą, šalia jos jau buvo A.Navalno Antikorupcijos fondo (FBK) direktorius Ivanas Ždanovas.

Lėktuvui besileidžiant J.Navalnaja suprato, kad tai buvo pati blogiausia akimirka iš visų.

„Kokios naujienos manęs laukia įjungus telefoną?“ – nerimavo ji. Visgi J.Navalnaja greitai rado sprendimą – liepė I.Ždanovui skaityti žinutes, o pagal jo reakciją, manė sugebėsianti suprasti kiek rimta yra situacija. Sužinojusi, kad jos vyras nemirė, J.Navalnaja galėjo giliau atsikvėpti, tačiau didžiausias absurdas laukė priešaky. 

Omsko ligoninėje J.Navalnaja susidūrė su grupe gydytojų, kurie, pasirodė, labiau bijojo savo „civilių“ viršininkų, nei prarasti pacientą. Koridoriuje budėjo nedidelis civiliniais rūbais apsirengusių federalinės apsaugos pareigūnų būrys, kuris neketino žmonos įleisti į vyro palatą. Tam, kad J.Navalnaja įeitų vidun, pareigūnai jos reikalavo parodyti santuokos liudijimą bei sakė turį gauti A.Navalno, kuris tuo metu buvo be sąmonės, žodinį sutikimą. Vis dėlto žurnalistų apsupta įniršusi J.Navalnaja po ilgų ginčų galiausiai pateko į vyro palatą.

Rusija ir visas pasaulis nekantriai laukė sužinoti ar A.Navalnas gyvens ir vėl pasirodys socialinėje erdvėje. Vietoje to, jie pamatė J.Navalnają. Ši graži šviesiaplaukė moteris, visada žengdavusi savo vyro pašonėje, staiga pasaulinėje scenoje liko stovėti viena, ir kovojo su represiniu Rusijos buldozeriu, kad ištrauktų A.Navalną iš mirties nasrų. Tai, ką pamatė žmonės, juos apstulbino.

Rusija vis dar yra seksistinė šalis, – sakė ekonomistas Sergejus Gurinas, A.Navalno draugas ir buvęs patarėjas. – Žmonės mano, kad moteris negali būti nepriklausoma, ypač jei ji nedirba. Todėl jie negalėjo suvokti, kad Julija yra stipri asmenybė. Ir tada jie suprato. Jie matė, kaip ji kovoja su mašina ir laimi. Manau, kad daugeliui žmonių tai atvėrė akis“.

Vienintelė išeitis

Omske atėjus vidurnakčiui, liberalios radijo stoties „Ekho Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas prisijungė į eterį ir paaiškino ką J.Navalnajai būtinai reikia padaryti.

„Kol Julija nepateiks viešos deklaracijos, kol ji neprašys Rusijos vyriausybės išvežti Aleksejų Navalną iš šalies, jo perkėlimas nebus įmanomas“, – kalbėjo jis. Navalnų šeimai artimi draugai manė, kad tai buvo Kremliaus žinutė, pasiųsta per A.Venediktovą. Tačiau pastarasis patikino, kad tai buvo jo mintis.

„Tai buvo mano žodžiai, žinojau, kad tai gali padėti ir turėti įtakos Vladimiro Putino sprendimui, tokie dalykai su juo veikia“, – pasakojo A.Venediktovas.

J.Navalnaja atsidūrė prieštaringoje situacijoje – turėjo keliais klauptis prieš V.Putiną ir prašyti jį paleisti jos vyrą, žinant, kad A.Navalnas verčiau mirtų, nei prašytų ko nors V.Putino.

Kitą dieną, kai lėktuvas iš Vokietijos jau buvo Omske, J.Navalnaja paskelbė viešą laišką, besikreipiantį į V.Putiną.

„Aš oficialiai kreipiuosi į jus, reikalaudama leidimo gabenti Aleksejų Anatoljevičių Navalną į Vokietijos Federacinę Respubliką“, – rašė ji.

Po kelių valandų ji jau sėdėjo lėktuve šalia savo merdinčio vyro ir buvo pakeliui į Berlyną. Laiško formuluotė – reikalavimas, o ne prašymas – nustebino ir įkvėpė Rusijos opozicijos atstovus. Net būdama pačioje beviltiškiausioje situacijoje, J.Navalnaja kreipėsi į šalies prezidentą, kaip vėliau buvo įrodyta, bandžiusį nužudyti jos vyrą, ne kaip įbauginta auka, bet kaip maištaujanti opozicionierė.

Įkvepianti pora

Sekančiais mėnesiais, kai Navalnai socialinėse medijose pradėjo transliuoti apie gerėjančią A.Navalno sveikatą, milijonams rusų jie tapo padorumo ir kilnumo simboliu. Socialiniuose tinkluose „TikTok“ ir „Instagram“ žmonės masiškai pradėjo kelti nuotraukas, vaizdo įrašus ir juokelius, liaupsinančius stiprią poros meilę, vadindami jų santykius tobulais, pavyzdingais.

Žinant kas yra J.Navalnajos vyras, visa tai greitai pavirto į politiką. Šalyje, kurioje pirmosios ponios nebuvo nuo 2013 m. įvykusių V.Putino skyrybų su Liudmila Škrebneva-Očeretnaja, pirmą kartą pasirodė politiškai aktyvi, tvirtą stuburą turinti, politiko žmona.

„Mes pamiršome, kad tokia įstaiga egzistuoja, tačiau kai pamatėme Juliją Navalnają, visiems tarsi prašvito akyse: štai ji, pirmoji ponia“, – savo internetinėje tinklalaidėje džiaugėsi žurnalistė Marija Komandnaja.

Dalis žmonių lygino ją su Michelle Obama. Kiti, neišvengiamai, su Sviatlana Cichanouskaja, kuri, savaitę prieš nunuodijant A.Navalną, ėmė vadovauti protestams kaimyninėje Baltarusijoje. 

Liberali Rusijos politinė partija „Jabloko“, kurioje savo politinę karjerą pradėjo A.Navalnas, paskelbė, kad J.Navalnajai panorėjus dalyvauti rinkimuose į šalies parlamentą, politinė jėga ją paremtų. Net ir minėta S.Cichanouskaja ragino J.Navalnają pradėti savo politinę karjerą.

Vis dėlto J.Navalnaja greitai nutraukė visas spekuliacijas. „Manau, kad daug įdomiau būti politiko žmona“, – Rusijos Harper‘s Bazaar žurnalistams pasakė ji ir pridūrė, kad tai, ką daro ji, taip pat, tam tikra prasme, yra politika.

Dažniausias žurnalistų J.Navalnai užduodamas klausimas skamba maždaug taip: „Ar jums neatsibodo toks gyvenimas? Ar neprašėte Aleksėjaus nutraukti savo veiklą, dėl savo šeimos saugumo?“ Tiek senojoje rusų liaudies išmintyje, tiek bolševikų ideologijoje yra įsišaknijęs požiūris, kad moterys yra bailiausi ir konservatyviausi visuomenės elementai, kad jos yra ne revoliucijos variklis, bet stabdžiai, sulaikantys savo vyrus nuo drastiškų veiksmų.

Į panašų klausimą J.Navalnaja GQ žurnalistei atsakė: „Jei bijočiau, būtu sunku su juo gyventi. Ne, aš niekada nieko panašaus savo vyro neprašiau, nes suprantu, kad jis tai daro ne dėl savęs. Jis daro tai dėl mūsų vaikų bei visų kitų žmonių ir nori, kad gyvenimas Rusijoje pagerėtų“.

Žurnalistei paklausus „O kodėl nesustojus dėl savo vaikų – Dašos ir Zacharo?“, J.Navalnaja nustebusi sušuko: „Nes jie ir yra tai, dėl ko jis kovoja!“

J.Navalnaja tvirtino, jog pagrindinė jos misija yra užtikrinti, kad „vaikai išliktų vaikais, o namai – namais“. Moteriai teko sunkiai dirbti, kad namuose išlaikytų „normalios šeimos“ jausmą ir užtikrinti, kad nepaisant jų tėvo dažnų sulaikymų ir užpuolimų, vaikai galėtų gerai mokytis ir patogiai jaustis mokykloje. Akivaizdu, kad šioje srityje, J.Navalnaja tvarkosi gerai – poros dukra Daša vysto sėkmingą asmeninį „Youtube“ kanalą, kuriame, kaip ir tėvai, kritikuoja dabartinę šalies valdžią bei yra pirmakursė prestižiniame Stanfordo universitete. Trylikmetis sūnus Zacharas mokosi privačioje mokykloje Vokietijoje.

Šeimos draugė, žurnalistė Jevgenija Albats tikino, kad J.Navalnajos tylios, namų šeimininkės įvaizdis yra apgaulingas.

„Toks veikėjas kaip „politikas Navalnas“ iš tiesų yra sudarytas iš dviejų žmonių, – sakė ji. – Ji yra jo vyriausioji redaktorė, prieš publikuojant, ji perskaito viską, ką jis parašo.“

A.Navalnas visada konsultuojasi su žmona ir diskutuoja apie tam tikras idėjas, kad galėtų jas geriau suformuluoti. Prieš A.Navalnui nusamdant spaudos sekretorę, J.Navalnaja valdydavo vyro socialinius tinklus, dažniausiai tada, kai jos vyras sėdėjo kalėjime. Taip pat J.Navalnaja rengia savo vyrą ir prižiūri jo įvaizdį.

Ji yra uola, ant kurios stovi Aleksejus. Ji visada prižiūri jo užnugarį“, – teigė vienas ilgiausiai A.Navalnui dirbančių darbuotojų Vladimiras Ašurkovas.

J.Navalnaja dar yra ir kruopšti bei sumani politikos stebėtoja.

„Ji jaučia viską labai aštriai ir nuolat stebi visus aplink vykstančius procesus, – kalbėjo J.Albats. – Nuoširdžiai manau, kad jai patinka būti „šešėline“ politike.“

Šalti nervai

2013 m. liepą, kai A.Navalnas kandidatavo į Maskvos mero postą, tuo pat metu jis buvo kaltinamas politiškai motyvuotais nusikaltimais Kirovo mieste. Nuosprendį išklausyti atvyko pilnas traukinio vagonas žurnalistų ir aktyvistų. Niekas nesitikėjo, kad Kremlius leis provincijos teismui pasodinti A.Navalną į kalėjimą.

Tačiau kitą rytą buvo paskelbtas nuosprendis. Tai nebuvo įprastas 15 dienų areštas. Buvęs A.Navalno bendražygis Piotras Oficerovas buvo nuteistas kalėti ketverius metus. A.Navalnui buvo paskirta kalėti penkerius metus (vėliau nuosprendis buvo pakeistas). Abu vyrai, antrankiais surakintomis rankomis, buvo išvesti iš teismo salės.

P.Oficerovo žmona ėmė šaukti ir raudoti, įsikibusi savo vyro kaklą. Dėl to ji buvo atplėšta ir išvesta pareigūnų. Dauguma A.Navalno draugų ir kolegų taip pat verkė arba buvo šokiruoti. Vienintelė J.Navalna išliko rami.

„Šitie niekšai niekada nepamatys mūsų ašarų“, – sakė ji.

A.Navalnui gulint komoje, 18 dienų ji laukė, nežinodama ko sulauks. Berlyno ligoninės gydytojai sakė jai, kad jie nėra tikri, ar A.Navalnas kada nors pabus, o jei pabus, nebuvo aišku kokioje būsenoje. Buvo tiek mažai žmonių, paveiktų „Novichok“ nuodais, ir tai išgyvenusių, todėl medikai tiesiog neturėjo duomenų, pagal kuriuos galėtų ką nors numatyti.

Taigi J.Navalnaja laukė. Kiekvieną dieną ateidavo į ligoninę, pataisydavo vyro pagalves ir laukė, kalbėjo su juo, leisdavo jų mėgstamą muziką. Kol visi užsibrėžti dienos darbai padedant savo vyrui nebuvo nudirbti, J.Navalnaja neleido sau verkti, o jeigu ir pravirkdavo dienos pabaigoje, niekada neleisdavo to matyti bei girdėti aplinkiniams ar žmonėms, su kuriais kalbėdavo telefonu.

Sugrįžimas į gyvenimą

Kuomet A.Navalnas pagaliau pramerkė akis, savo žmonos jis nepažino. Tai buvo kitas žmogus. Jis tiesiog sėdėdavo ir žiūrėdavo į vieną tašką. Viskas iš jo atminties buvo išsitrynę: Julija, jo vaikai, kaip vaikščioti ir kalbėti. Pradžioje net nesuprato kam skirtas šaukštas. Teko visko mokytis iš naujo.

Praėjus mėnesiui po nunuodijimo, A.Navalnas viešai sveikino savo žmoną 20-ųjų santuokos metinių progą savo „Instagram“ paskyroje: „Aš nė sekundės neabejoju, kad tai turi mokslinį paaiškinimą. Julija, tu mane išgelbėjai ir leidai jiems praplėsti visus neurobiologijos vadovėlius.“

Rudenį, A.Navalnas buvo išrašytas iš ligoninės. Šeima išsikraustė į Todtnaubergą, nedidelį Vokietijos kaimą Šveicarijos pasienyje. Jie išsinuomojo namą ir užrašė Zacharą į vietinę katalikų mokyklą. Kiekvieną rytą J.Navalnaja vedė sūnų į pamokas, o vyrą – į fizioterapijos seansus. Pasibaigus sesijai, žmona vesdavosi vyrą svarbiausiai reabilitacijos daliai – pasivaikščiojimui po vaizdingais kriokliais ir terminėmis versmėmis garsėjančias miestelio apylinkes.

Netrukus į miestą atvyko tiriamosios žurnalistikos agentūros „Bellingcat“ tyrėjas Christas Grozevas, kuris padėjo FBK tyrimų skyriaus vadovei Marijai Pevčik nustatyti pagrindinius įtariamuosius, prisidėjusius prie A.Navalno nunuodijimo. Tai buvo elitinė chemikų, medikų ir šnipų komanda, dirbanti specialiame FSB padalinyje. Jų viršininkas buvo tiesiogiai atsakingas FSB vadovui, o pastarasis V.Putinui.

Ch.Grozevas ir M.Pevčik išsiaiškino, kad šis būrys A.Navalną nunuodyti bandė net tris kartus. Vieno iš bandymų metu, vietoje A.Navalno netyčia buvo nunuodyta jo žmona. Liepos 6 d., likus kelioms savaitėms iki garsiojo nusileidimo Omske, šeima atostogavo Baltijos jūros pakrantėje. J.Navalnaja staiga pasijuto blogai ir praradusi sąmonę susmuko ant parko suolelio. Vėliau moteris pasakojo, kad kurį laiką jautėsi prastai, negalėjo valdyti kojų, tačiau spazmai praėjo taip pat netikėtai, kaip ir atsirado.

Gruodžio viduryje A.Navalnas su „Bellingcat“ paviešino savo tyrimo rezultatus. Rusijos valdžia į tai atsakė paskelbdama, kad A.Navalnas pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – jis laiku nesusitiko akis į akį su savo lygtinio paleidimo pareigūnu, nors tuo metu nuo Kremliaus atakos gydėsi Vokietijoje. A.Navalnas pateko į keblią situaciją – jei būtų negrįžęs į Rusiją, būtų laikomas bėgliu nuo įstatymo, tačiau jei grįžtų – būtų suimtas už jo pažeidimą.

A.Navalnui ir jo bendražygiams atsakymas buvo aiškus – jis privalėjo grįžti namo. Ch.Grozevas svarstė ar J.Navalnaja slapta bandė atkalbinėti vyrą nuo grįžimo į Maskvą. Tačiau pastaroji jam griežtai atrėžė.

„Taip, jis privalo grįžti, tai rizikinga, bet tai jo gyvenimas ir jis turi būti ten“, – prisiminė Ch.Grozevas. 

Tvirtos moralinės vertybės

Atėjus sausiui, visi persikėlė į Freiburgą. Praleisti paskutines akimirkas su tėvais prieš jiems grįžtant į Maskvą atvyko ir dukra Daša. A.Navalno komanda buvo bebaigianti tyrimą apie milijardų dolerių vertės barokinius Vladimiro putino rūmus Juodosios jūros pakrantėje.

Sausio 14-ąją Ch.Grozevas surengė atsisveikinimo vakarienę savo komandai ir A.Navalnui. Kelias dienas prieš tai Ch.Gozevas ir A.Navalnas paskambino vyriausiajam FSB smogikui Konstantinui Kudrjavcevui ir per 45 minutes trukusį pokalbį, kurio metu A.Navalnas apsimetė vienu iš K.Kudrjavcevo viršininkų, privertė jį detaliai nupasakoti A.Navalno nunuodijimo procesą.

Vėliau visi vakarienės dalyviai dar kartą klausėsi pokalbio, ir po kelių akimirkų Ch.Grozevas paklausė visų hipotetinio klausimo: „Jei galėtumėt sugrįžti laiku ir pradanginti K.Kudrjavcevą, ir taip užkirsti kelią Aleksejaus nunuodijimui, ar padarytumėt tai?“

Visi prie stalo sėdėję žmonės į klausimą atsakė teigiamai. Tačiau J.Navalnaja sulaukusi savo eilės pasakė: „ne“.

Paklausta kodėl, moteris atkirto: „Nes aš krikščionė, niekada negalėčiau pakenkti kitam žmogui.“

Kitą rytą Julija ir Aleksejus Navalnai traukiniu išvyko į Berlyną, o iš ten, sausio 17 d., keliavo į Maskvą, kur, pasų kontrolės punkte, jų jau laukė policijos pareigūnų būrys.

Visiška priešingybė

Priešingai nei V.Putinas, A.Navalnas visuomet buvo atviras dėl savo šeimos. Visi nuo pradžių žinojo kaip jie atrodo, nes jis nuolat skelbė savo vaikų ir žmonos nuotraukas savo socialinių tinklų paskyrose ir akivaizdžiai jais didžiavosi. Visur, kur ėjo A.Navalnas, laikydama jo ranką ėjo ir J.Navalnaja. Ji buvo šalia kiekviename socialiniame renginyje, kiekviename protestų mitinge.

Kai A.Navalnas dalyvavo Maskvos mero rinkimuose, dvi dienas prieš balsavimą, mitingo metu J.Navalnaja sakė kalbą ir palygino savo šeimą su V.Putino šeima: „Aš išėjau čia pasakyti, kad jei valdantieji šeimas laiko silpnybe, jie klysta. Šeima yra kiekvieno normalaus žmogaus, o ypač tikro politiko, stiprybė“.

A.Navalno strategija yra būti priešingu nei V.Putinas visame kame. Jei V.Putinas yra autokratas, valdantis iš aukšto, tai A.Navalnas vaizduoja save kaip eilinį žmogų. Jis nori parodyti rusams, kad yra arti žemės ir kad būtent šie žmogiški, šeimyniški ryšiai skatina jį siekti pokyčių Rusijoje.

Požiūris, kad politinio lyderio sutuoktinis yra jo įvaizdžio komponentas ir aktyvus bendražygis yra akivaizdus ir Vakaruose. Žurnalistas ir Navalnų šeimos draugas Sergejus Parkhomenko tiki, kad kontrastą dėl požiūrio į šeimą lemia gilesnis filosofinis susipriešinimas.

„Putinas yra visiškai sovietinis lyderis, – paaiškino jis. – Jis laiko politiką išskirtinai vyrų žaidimu, kas yra labai patogu autoritariniam režimui. Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp totalitarinės ir demokratinės politikos. Demokratiškiems lyderiams yra labai svarbu, kad visuomenė pamatytų juose žmogų. Sovietiniai lyderiai, priešingai, bijo parodyti savo humaniškumą, nes laiko tai silpnybe“.

J.Navalnaja tęsia savo misiją

J.Navalnaja ir toliau ketino daryti tai, ką darė visuomet – būti žmona Aleksejui ir mama savo vaikams. Vis dėlto ši užduotis tapo sunkesnė po to, kai A.Navalnas vasario 2 d. buvo nuteistas kalėti dvejus metus ir aštuonis mėnesius. Jis buvo nukeltas į žiaurumu pagarsėjusią koloniją Vladimiro srityje, esančią 200 km į rytus nuo Maskvos. Tuo metu Daša grįžo į Stanfordą tęsti studijų, o Zacharas liko internate Vokietijoje. Staiga, visi už kuriuos buvo atsakinga J.Navalnaja nebegyveno po jos stogu.

J.Navalnaja sukėlė visuomenės ažiotažą, kai ji išvyko į Vokietiją praėjus savaitei po to, kai A.Navalnas išgirdo savo nuosprendį. Kadangi niekas nežinojo, kad jų sūnus gyvena ir mokosi Vokietijoje, niekas nesuprato ko ji ten važiuoja. Ar ji dalyvavo slaptame susitikime su Angela Merkel? Ar ji bėgo iš šalies?

Vėliau, kai ji dar kartą iškeliavo į Vokietiją likus kelioms dienoms iki momento, kai A.Navalnas paskelbė bado streiką, Kremliaus žiniasklaida ir socialiniai tinklai nušvito sąmokslo teorijomis ir kaltinimais: „Kaip ji galėjo apleisti savo vyrą tokiu kritiniu metu?“

Tačiau atsakymas buvo paprastas – Zacharui, berniukui, kuris buvo likęs vienas svetimoje šalyje, kol jo tėvas, po pasikėsinimo nužudyti, sėdėjo kalėjime, suėjo 13 metų. J.Navalnaja privalėjo būti šalia savo sūnaus.

Grįžusi į Maskvą, J.Navalnaja krauna maišus su maistu savo kalinčiam vyrui, konsultuojasi su gydytojais dėl prastėjančios A.Navalno sveikatos, rašo jam laiškus ir, kada gali, lanko jį kalėjime, vadindama tai pasimatymais.

Ji taip pat eina į teismo posėdžius dėl vis naujai Kremliaus konstruojamų bylų prieš jos vyrą. Neseniai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame po 24 dienų bado streiko sulysęs A.Navalnas matomas apeliacinio teismo posėdyje.

„Juliaška, – prataria jis, vartodamas savo žmonos vardo mažybinę formą. – Jei mane girdi, atsistok, leisk man į tave pažvelgti“.

Ji atsistojo.

„Aš velniškai laimingas tave matydamas“, – šyptelėjo jis.

J.Navalnaja ir toliau numoja raginimus tapti politike ir perimti opozicijos lyderio vairą iš savo vyro, kol pastarasis yra tramdomas valdžios. Taip buvo ir 2013 m. kai trumpą akimirką atrodė, kad A.Navalnas penkerius metus praleis už grotų. Tuo metu tūkstančiai maskviečių užliejo gatves reikalaudami jį paleisti ir Kremlius tada nusileido.

Šį kartą to paties reikalavo dešimtys tūkstančių žmonių visoje Rusijoje, o vyriausybės pareigos areštavo tūkstančius protestuotojų. J.Navalnaja išėjo su jais į gatves du kartus, ir du kartus buvo areštuota. Atėjus trečiajam kartui, valdžia susilaikė. Vyro šalininkai protestuose apsupo ją ir ėmė skanduoti jos vardą: „Julija! Julija! Julija!“

Ji sulietė delnus, pridėjo prie krūtinės ir žemai nusilenkė. Ji buvo sujaudinta, bet tuo pačiu pritrenkta ir išgąsdinta jų dėmesio. Tai nebuvo jos vaidmuo.

2013 m. prieš nuteisiant A.Navalną, ji buvo paklausta, ar mačiusi savo vyrą kaip kitą Rusijos Federacijos prezidentą, o save – kaip pirmąją ponią.

„Taip, matau jį kaip prezidentą, – atsakė ji. – Tačiau aš nematau savęs kaip pirmosios ponios, matau save kaip jo žmoną, kad ir kuo jis būtų.“

Parengta pagal „Vanity Fair“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.