Prieš metus amerikiečiai ir visas pasaulis netikėjo, kad ekscentriškas 70 metų realybės šou žvaigždė gali tapti Respublikonų partijos veidu.
Bet prieš pusmetį visi stvėrėsi už galvos: negi iškovojęs partijos nominaciją Niujorko magnatas lapkritį aplenks ir demokratę Hillary Clinton?
D.Trumpo reitingai su kiekvienu įžeidžiu komentaru ir nauju skandalu augo kaip ant mielių, bet pastaruoju metu atrodo, kad seni burtai jau nebeveikia.
Per kelis mėnesius milijardierius jau antrąkart pertvarkė rinkimų štabą, bet išvengti klaidų jam ir toliau nepavyksta.
Net ir artimiausių patikėtinių raginamas keisti retoriką respublikonas kone kasdien laido skandalingus pareiškimus, kurie, skirtingai nei per pirminius partijos rinkimus, smukdo amerikiečių pasitikėjimą.
Palaikymo D.Trumpui nerodo ir respublikonai. Ne vienas jų jau garsiai pareiškė ne tik nebalsuosiąs už D.Trumpą, bet ir pavadino kandidatą pavojingu.
Tačiau ekspertai pastebi, kad ne viskas dar prarasta. Iki rinkimų lapkričio 8 dieną dar liko laiko pakeisti savo kampaniją iš esmės. Tiesa, tam pirmiausia reikia suvienyti susiskaldžiusią Respublikonų partiją.
Pertvarkė savo komandą
Šią savaitę paaiškėjo: D.Trumpo stovykloje – visiška sumaištis. Mat likus vos 82 dienoms iki rinkimų jis jau antrą kartą pakeitė savo rinkimų kampanijos vadovą.
Juo tapo itin konservatyvios žiniasklaidos organizacijos „Breitbart News“ vadovas Stephenas Bannonas.
Vakar ryšiais su prorusiškomis Ukrainos jėgomis įtariamas Paulas Manafortas, liepą pakeitęs ankstesnį rinkimų štabo vadą Corey Lewandowski, pranešė apie savo atsistatydinimą.
Pastaruoju metu sutrikimą sunkiai slepiantis rinkimų štabas ėmėsi visiškai netradicinių gelbėjimosi priemonių.
Tačiau, kaip pažymėjo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, D.Trumpo rinkimų kampanijos niekada nebuvo galima vadinti tradicine.
„Kiti kandidatai įprastai apsupa save labai patyrusiais žmonėmis, turinčiais ilgametę patirtį įvairiuose rinkimuose.
D.Trumpas to nedarė. Kalbėdamas apie užsienio politiką jis teigė pasitikintis tik savo smegenimis, nes jos yra geros. Daugelį sprendimų jis priimdavo pats“, – „Lietuvos rytui“ aiškino L.Kojala.
Regis, toks savarankiškumas milijardieriui jau kiša koją. Geriausiai tai matyti rinkimams svarbiausiose valstijose, nes jose trūksta savanorių, kurie galėtų rinkėjus vilioti net ir tada, kai pats D.Trumpas važinėja po kitą šalies dalį.
Pastaruoju metu įdirbio trūkumas pradėjo badyti akis.
Pagal naujausias apklausas, D.Trumpas populiarumu nusileidžia savo varžovei demokratei H.Clinton tiek šalies mastu, tiek keliose svarbiose permainingai balsuojančiose valstijose.
Vargu ar ateityje kandidato komanda jam padės. Mat naujasis štabas visuomenės taip pat nebus sutiktas draugiškai.
„Rinkimų kampanijos vadovas S.Bannonas yra dar prieštaringesnė asmenybė nei D.Trumpas. Jis vadovavo itin radikalių pažiūrų portalui, kuris mėgsta įvairias sąmokslo teorijas. S.Bannonas jau yra pasižymėjęs kaip vienas agresyviausių savo aplinkos veikėjų.
C.Lewandowski (atleistas rinkimų štabo vadovas. – Red.) buvo kritikuojamas dėl to, kad leido D.Trumpui atsiduoti visiems savo baisiausiems instinktams, o S.Bannonas yra dar ekstremalesnis už pastarąjį“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
Skandina drąsios kalbos
Pagrindinis D.Trumpo priešas siekiant prezidento posto yra ne kas kitas, o jis pats.
Tiksliau, skandalingos jo kalbos. Pirminiuose partijos rinkimuose būtent stipri savo varžovų ir politinio elito kritika padėjo milijardieriui iškilti, dabar ši korta neveikia.
Pats D.Trumpas taip pat yra ne kartą užsiminęs apie galimą retorikos sušvelninimą, to jo maldauja ir rinkimų štabas, bet kol kas kandidatas lieka toks pat nenuspėjamas.
Nors jau anksčiau gavo pylos už tokius kaltinimus, D.Trumpas praėjusią savaitę ir vėl pakartojo manąs, kad JAV prezidentas Barackas Obama yra teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ kūrėjas.
D.Trumpas tokius teiginius dėstė ir praeityje, tačiau vėliau teigė kalbėjęs nerimtai.
Dėl tokių akivaizdžiai klaidingų teiginių D.Trumpą kritikavo tiek demokratai, tiek respublikonai.
Milijardierius nuolat užsipuola ir savo oponentę H.Clinton – ją neseniai pavadino fanatike ir suabejojo dėl jos psichinio pasirengimo tapti šalies vadove.
Maža to, didelio atgarsio sulaukė D.Trumpo pasiūlymas Rusijai pavogti ir nutekinti H.Clinton elektroninius laiškus. Ką jau kalbėti apie sukrėtimą, kuris amerikiečius ištiko po D.Trumpo netiesioginio raginimo susidoroti su oponente ginklu.
Be to, dėl savo pareiškimų jis ir toliau išlieka nepopuliarus tarp mažumų rinkėjų – afroamerikiečių, ispanakalbių žmonių, kuriuos savo kalbose užgaulioja ir ragina apskritai neįleisti į šalį.
„Nors buvo kalbama, kad rinkimų kampanija žengs į naują etapą, D.Trumpas pasirinks kitokią retoriką, atrodo, kad taip neįvyko. Antrąją klaidą D.Trumpas padarė nekreipdamas dėmesio į didesnį rinkėjų ratą. Jis ir toliau tęsia tą pačią kampaniją, kuri nacionaliniu mastu neveikia“, – teigė L.Kojala.
D.Trumpo nesėkminga retorika pasinaudoja ir H.Clinton – vadina jį žmogumi, kuris nėra pasirengęs tapti prezidentu ir yra netgi pavojingas dėl savo aršaus būdo.
Paskutinis lašas, perpildęs amerikiečių kantrybės taurę, buvo D.Trumpo konfliktas su Purpurinės širdies ordinu apdovanoto Irake žuvusio kario tėvais Khizru ir Ghazala Khanais.
Demokratų partijos suvažiavimo dalyvius jausminga kalba sužavėjęs K.Khanas apkaltino D.Trumpą nieko gyvenime nepaaukojus ir suabejojo, ar milijardierius iš viso yra skaitęs JAV konstituciją.
D.Trumpas JAV kariuomenėje tarnavusį sūnų Humayuną Khaną palaidojusiems musulmonams suskubo atsakyti: papriekaištavo, kad jo motina ant scenos nepratarė nė žodžio ir leido kalbėti savo vyrui.
„Jeigu Amerikos politikoje yra ribų, kurių negalima peržengti, D.Trumpas įrodė, kad jų ne tiek ir daug, – pažymėjo M.Katkus. – Bet veteranų šeimos ir jų atminimas yra ta riba, kurios neverta peržengti, bet D.Trumpas tai padarė.“
Nebesulaukia palaikymo
O paskutiniu tikru akibrokštu ekscentriškajam milijardieriui kovoje dėl JAV prezidento posto tapo Respublikonų partijos nariai, atvirai pažadėję nepalaikyti jo per rinkimus.
50 Respublikonų partijos aukšto rango nacionalinio saugumo pareigūnų perspėjo, kad jeigu milijardierius patektų į Baltuosius rūmus, jis taptų pavojingiausiu prezidentu per Amerikos istoriją.
Tarp atvirą laišką pasirašiusių partijos kolegų esama buvusių teritorinio saugumo vadovų, žvalgybos direktorių, aukšto rango prezidentų patarėjų. Didelė dalis jų dirbo respublikonų prezidentų – nuo Richardo Nixono iki George’o W.Busho – administracijose.
O Floridos respublikonas Wadi Gaitanas dėl D.Trumpo paskelbimo kandidatu net pranešė išstosiantis iš partijos. Už respublikonų kandidatą rinkimuose taip pat nebalsuos buvusi pirmoji ponia Barbara Bush, anksčiau rinkimuose mėginę kandidatuoti Johnas Kasichas, Mittas Romney ir Jebas Bushas.
Partijos vaidmuo siekiant laimėti rinkimus yra ypač svarbus. Šioje vietoje persvarą taip pat turi H.Clinton. Mat didesnių nesutarimų Demokratų partijoje nepasitaikė.
„Neišgirsite nė vieno demokrato, kuris abejotų, ar balsuos už H.Clinton, ar verta skirti pinigus jai. Partija yra mobilizuota. Tuo metu D.Trumpo padėtis daug sudėtingesnė. Partijos nariai pasirašo laiškus, atvirai deklaruoja, kad patys nebalsuos už jį. Trūksta įdirbio valstijose, kurios galiausiai nulems rinkimų rezultatus“, – tvirtino politologas L.Kojala.
Tačiau pats D.Trumpas, regis, nesuvokia padėties rimtumo arba tiesiog bergždžiai mėgina nuslėpti vaidus, nes pastaruoju metu vis tvirtina, kad Respublikonų partija yra vieninga ir jį palaiko.
Pradėjo svilti padai
Vis dėlto D.Trumpas, ko gero, pradeda suvokti, kad rinkimų jis gali ir nelaimėti. Apie tai neseniai prabilo ir pats. Respublikonas pripažino, kad jo pastangoms tapti JAV prezidentu kyla iššūkių.
Paklaustas, kaip planuoja panaikinti šiuo metu esantį H.Clinton pranašumą, milijardierius atsakė ketinantis tiesiog daryti tą patį, ką daro ir dabar.
„Galiausiai mano taktika suveiks arba tiesiog išeisiu labai malonių ilgų atostogų“, – juokėsi D.Trumpas.
Tad amerikiečiai jau pradeda svarstyti: gal D.Trumpo kampanija tėra dar vienas spektaklis, kuris niekada neturėjo pasibaigti pergale dėl Baltųjų rūmų?
„Net egzistuoja nuomonė, kad D.Trumpas jau suvokia netapsiąs prezidentu. Tad jis nori tapti visiškai kraštutiniu kandidatu, tada pralaimėti, bet išlaikyti įtaką už jį fanatiškai balsuojantiems žmonėms“, – samprotavo M.Katkus.
Regis, šiuo metu D.Trumpo padėtis nepavydėtina: dviejose valstijose, kuriose D.Trumpas planavo laimėti, – Kolorade ir Virdžinijoje – H.Clinton persvara yra tokia didelė, kad ji netgi nustojo ten leisti rinkimų kampanijai skirtus pinigus.
Pensilvanijoje, kurią D.Trumpas buvo pažadėjęs sugrąžinti respublikonams, H.Clinton persvara siekia jau 11 proc. D.Trumpas stipriai atsilieka ir Ohajuje, kuriame vyko Respublikonų partijos suvažiavimas.
Jo atsilikimas didėja ir svarbioje Floridoje, kurios gubernatorius Rickas Scottas yra jo politinis sąjungininkas.
„D.Trumpo žemėlapis tampa vis nepalankesnis“, – padarė išvadą M.Katkus.
Liko galimybių laimėti?
Tiesa, kaip sakoma, viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Iki rinkimų liko daugiau nei du mėnesiai, o prisiminus, kokia nerami ir ugninga buvo ši prezidento rinkimų kampanija, dar galima sulaukti visko.
Be to, akivaizdu, kad ruduo bus tas laikotarpis, kuris ir lems rinkimų rezultatus. Todėl, anot L.Kojalos, negalima sakyti, kad D.Trumpas nebeturi galimybių laimėti.
Politologui antrino ir viešųjų ryšių ekspertas: „Šiuose rinkimuose buvo daug netikėtumų, todėl sakyti, kad D.Trumpo saulė leidžiasi vakarop, būtų per drąsu. Be to, H.Clinton yra silpna kandidatė. Ja vis dar nepasitiki labai daug amerikiečių.“
Be to, dideles viltis abu kandidatai į JAV prezidento postą deda į rugsėjo pabaigoje prasidėsiančius televizijos debatus.
Tačiau čia, pasak M.Katkaus, D.Trumpas ir vėl gali nusvilti.
Mat milijardieriui daug geriau sekasi bendrauti su rinkėjais, o per tiesioginius susidūrimus su konkurentais jis pasirodo gana silpnai.
„D.Trumpas tikisi, kad debatuose sutriuškinęs H.Clinton, parodęs jos trūkumus, pasinaudodamas savo žavesiu, pakeis rinkimus supančią atmosferą. Tačiau iki debatų jam reikia atlikti daug namų darbų. Pirmiausia – nesivelti į skandalus, nes jie jį žlugdo“, – teigė L.Kojala.
Vis dėlto D.Trumpo nurašyti dar nereikėtų. Mat JAV yra nemažai dabartine valdžia nusivylusių žmonių, kurie dega pykčiu. Be to, tarp jų daugiausia respublikonų.
„60–70 proc. šių žmonių įsitikinę, kad Amerika eina neteisingu keliu. Akivaizdu, kad tas pyktis ir atsispindi D.Trumpo kampanijoje.
Mat jis sėkmingas tiek, kiek geba prisistatyti kaip paprastas žmogus, nesusijęs su Vašingtono politiniu elitu, – aiškino L.Kojala. – Be to, konservatyvesni, religingi respublikonai palaikys tą kandidatą, kuris pasiūlys alternatyvą B.Obamai.
Tad D.Trumpas ir bando pasinaudoti šia galimybe.“
D.Trumpo žodžiai – grėsmė Baltijos šalims
Donaldo Trumpo pagyros Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, dviprasmiški pareiškimai dėl Krymo ateities ir sankcijų Maskvai kelia nerimą tiek Baltijos šalims, tiek likusiai Europai.
Be to, rinkimų kampanijos metu jis netgi pareiškė, kad jo vadovaujama Amerika ne iškart prisidėtų prie kai kurių NATO narių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija.
Pasak D.Trumpo, šiuo metu JAV sąjungininkai piktnaudžiauja Amerikos dosnumu, kurio šalis nebegali sau leisti. Prieš suteikdamas pagalbą NATO sąjungininkėms jis apsvarstytų, ar šalys įvykdė savo įsipareigojimus.
Politologas Nerijus Maliukevičius pripažįsta, kad tokios D.Trumpo kalbos itin kenkia Baltijos šalių saugumui: „Nepriklausomai nuo to, ar D.Trumpas gali laimėti, tai, ką jis viešai deklaravo, jau padarė žalos Baltijos valstybių saugumo situacijai. Savo rinkimų kampanijoje jis gana aiškiai ir nedviprasmiškai pasinaudojo nepasitikėjimo NATO partneriais korta. O ypač D.Trumpas pakenkė išreiškęs abejonę dėl Amerikos įsipareigojimų pagal NATO sutarties penktąjį straipsnį. Tai kelia didžiausią rūpestį Baltijos šalims. Tikrai negalime būti ramūs.“
Nerimą dėl D.Trumpo retorikos neseniai išreiškė ir buvęs Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.
Pasak jo, respublikonų kandidato į JAV prezidentus pastabos apie išlygas ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju didina abejones viso regiono saugumu.
