Šį savaitgalį – nuo penktadienio iki sekmadienio – po kraupaus išpuolio apleista Utiojos sala atgis. Čia atvyks rekordiškai daug – beveik tūkstantis – stovyklautojų.
Praėjus ketveriems metams po kraupaus išpuolio čia pirmą kartą sugrįš ir A.B.Breiviko ataką išgyvenę jaunuoliai.
Tąsyk, 2011-ųjų liepos 22-ąją, A.B.Breivikas surengė didžiules šaudynes: beveik valandą ir 15 min. jis niekieno nestabdomas persekiojo iš žudė visus paauglius, kurie tik pasitaikė jo kelyje. Jo kulkos iš viso pražudė 69 žmones.
Pabėgti paaugliams beveik nebuvo kur: sala nedidelė, o ją supo šaltas vanduo. Įbauginti Darbo partijos organizuotos stovyklos dalyviai mėgino slapstytis ir bėgti nuo žudiko. A.B.Breivikas vėliau paaiškino, kad norėjo sunaikinti visus gyvus Darbo partijos – dominuojančios Norvegijos politinės jėgos – lyderius. Juos jis kaltino dėl šalyje sustiprėjusio multikultūralizmo ir plūstančių imigrantų.
Prieš pradėdamas šaudynes Utiojos saloje, dešiniojo sparno radikalas prie vyriausybinio pastato Oslo centre padėjo bombą. Sprogimas pražudė 8 žmones ir kuriam laikui nukreipė dėmesį nuo saloje vykstančių žudynių.
Vieni džiaugiasi, kitiems – skaudu
„Mes ketiname atsiimti Utioją“, – praėjus kelioms dienoms po atakos kalbėjo ankstesnis Darbo partijos jaunimo organizacijos lyderis Eskilas Pedersenas, kol įprastai rami Norvegija mėgino atsigauti po patirto sukrėtimo.
E.Pedersenas, kuris išsigelbėjo įšokęs į vienintelį prie kranto buvusį laivą, buvo pasiryžęs išsaugoti Utiojos salą kaip politinių forumų vietą. Čia jie buvo rengiami jau kelis dešimtmečius.
Po ketverių metų jo noras išsipildė. Šįmet vėl atidaroma Darbo partijos jaunimo stovykla. Šis įvykis neabejotinai sukels daug emocijų tiek jos dalyviams, tiek visiems norvegams.
Tiesa, stovyklos atnaujinimu džiaugiasi ne visi. Daliai žudynių aukų tėvų atrodo nepagarbu saloje rengti stovyklą, kurioje jaunimas linksminsis, flirtuos ir rengs politinius debatus. O kai kurie 2011-aisiais siaubą išgyvenę jaunuoliai nėra tikri, ar yra pasirengę sugrįžti į draugų krauju aplaistytą salą, todėl šįmet dar nedalyvaus. „Nesu tikra, ar jau noriu grįžti į stovyklą. Todėl aš noriu palaukti, kol tikrai užsinorėsiu“, – sakė 21-erių Darbo partijos narė Marie Hogden. Ji išsigelbėjo nuo A.B.Breiviko kulkų pasislėpdama už uolų.
Sala – demokratijos įkūnijimas
27-erių Mani Hussaini – kurdų kilmės naujasis Darbo partijos jaunimo organizacijos vadovas, įkūnijantis Norvegijos multikultūralizmą, kuriam priešinosi A.B.Breivikas.
M.Hussaini teigia, kad šįmet stovykla bus iš tiesų ypatinga, nes pagaliau vyks Utiojos saloje. 2012-aisiais stovykla buvo atšaukta, o kitus dvejus metus iš eilės ji vyko kitose vietose. „Tie, kurie rengiasi grįžti į Utioją, padeda rašyti naują lapą salos istorijoje“, – teigė M.Hussaini.
Ataką išgyvenusi Astrida Eide Hoem taip pat nutarė, kad atėjo metas į salą sugrįžti.
„Tai svarbu pačiai Darbo partijos jaunimo organizacijai ir man, kaip žmogui, – sakė mergina. – Utioja turi ir toliau būti dirbtuvės, kuriose jauni žmonės sužino apie demokratiją, politiką ir aktyvizmą“. Po tragedijos – atnaujinta
Žalia, medžiais apaugusi sala per ketverius metus buvo atnaujinta. Finansinė parama ir šimtai savanorių rankų padėjo pastatyti čia naujų pastatų ir renovuoti senuosius.
Valgyklą, kurioje žuvo 13 jaunuolių, iš pradžių ketinta nugriauti. Tačiau galiausiai ši vieta išsaugota, neužglaistytos net kulkų žymės sienose. Ji veiks kaip aukų atminimo vieta, o stovyklos dalyviai valgys kitame, naujame pastate. „Naujoji Utioja turėtų būti vieta, kurioje gali prisiminti įvykius, ko nors išmokti ir puoselėti politinį aktyvizmą“, – įsitikinęs M.Hussaini. Kiek toliau, miškuose, pastatytas memorialas pavadinimu „Valymas“. Tai – didžiulis plieno žiedas, ant kurio surašyti 60 iš 69 aukų vardų. Likusiųjų šeimos velionių vaikų vardus įamžinti atsisakė. Norvegijai gydantis žaizdas, A.B.Breivikas atlieka 21-erių metų bausmę kalėjime. Ji gali būti pratęsta, jei žudikas bus pripažintas keliančiu grėsmę visuomenei.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
