Pernai įsikūręs judėjimas „The Human Connection“ („Žmogiškasis ryšys“) organizuoja kasmėnesinius susitikimus, per kuriuos viešojoje miesto vietoje susirinkę žmonės užsiima tuo, kas laikoma viena iš meditacijos formų, – nekalbėdami žvelgia vienas kitam į akis.
Užduotis paprasta: reikia susirasti porininką, atsisėsti priešais ir žiūrėti vienam į kitą, kol pabos, o tada pasišnekėti.
Kai kuriems neišeina išlaikyti rimties, suima juokas, o kitus užplūsta ir emocijos. Kodėl? Į Australijoje pradėtus rengti (vėliau tai išplito į kelias dešimtis pasaulio šalių) susitikimus žmonės ateina dėl įvairių priežasčių.
„Manau, kad visi siekia to paties – pajusti ryšį su kitu žmogumi“, – aiškina Melburno gyventoja Cindy Melksham.
Nors dauguma pokalbių, kurie užsimezga po kelias minutes trukusio spoksojimo vienas kitam į akis, sukasi apie tai, kaip socialinių tinklų ir interneto epochoje žmonės susvetimėja, beveik visi apie šiuos renginius teigė sužinoję iš „Facebook“.
„Man patinka bendrauti su žmonėmis, bet visada turiu atsigauti vienumoje.
Judėjimo įkūrėjas aktorius Igoris Kreymanas teigė, kad pernai pradėti rengti susitikimai ypač išpopuliarėjo.
„Į pirmąjį renginį praėjusį balandį Sidnėjuje atėjo gal 150 žmonių. Gegužę jų susirinko jau 300, tada įsitraukė Melburnas, Adelaidė, Brisbanas, Kanbera, o greitai susitikimai išplito į Los Andželą, Mumbajų ir Naujają Zelandiją“, – džiaugėsi judėjimo pradininkas.
I.Kreymanui ypač įsiminė į vieną susitikimą atklydusi vyresnio amžiaus moteris, nešina pirkinių maišais.
„Ji pasmalsavo, kas čia vyksta, todėl paaiškinome: „Tai tam tikros formos meditacija, ar norėtumėte ją išbandyti?“ Tada ji atsisėdo ir toliau klausinėjo: „O ką darysime dabar?“ Po to kelias minutes stebėjau, kaip ji vis labiau panyra į šią patirtį ir nusiramina“, – pasakojo „The Human Connection“ įkūrėjas.
Kad žiūrėjimas į kito žmogaus akis atpalaiduoja, nusprendė ir rytų dvasininkai – budizme, sufizme, hinduizme tai yra meditacijos forma.
Nors daug gyvūnų akių kontaktą laiko dominavimo požymiu, žmonės tiesmuką žvilgsnį vertina kaip atvirumo, pasitikėjimo ir stiprybės išraišką.
Be to, psichologų teigimu, į akis dažniausiai yra linkę žvelgti įsimylėjėliai. Tad, regis, nestebina tai, kad, I.Kreymano teigimu, per „The Human Connection“ renginius susipažino ne viena pora.
Judėjimo pradininkas įkvėpimo pasisėmė ir iš žymios performansų kūrėjos Marinos Abramovič, kuri žvelgimą į akis pavertė ir meno projektu.
2010 metais menininkė tris mėnesius sėdėjo Niujorko modernaus meno galerijoje, o tūkstančiai jos lankytojų galėjo atsisėsti priešais ją ir žiūrėti jai į akis. („The Guardian“, LR)
