Reikjaviko lyderystės indekso – kasmetės analizės, kurioje lyginama, kaip vyrai ir moterys yra vertinami pagal jų tinkamumą būti lyderiais, – duomenys parodė, kad per pastaruosius metus smarkiai krito pasitikėjimas moterimis vadovėmis.
Tai pirmasis šio rodiklio nuosmukis nuo 2018 m., kai statistikos ir konsultacinė viešosios politikos įmonė „Kantar Public“ pradėjo rinkti šiuos duomenis.
Visose Didžiojo septyneto (G7) šalyse – Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK), JAV – tik mažiau nei pusė respondentų (47 proc.) teigė, kad jie jaustųsi „labai patogiai“, jeigu didelei jų šalies kompanijai vadovautų moteris. Prieš metus šis rodiklis siekė 54 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad vyrai daug kritiškesni lyderėms nei moterys, o maždaug dešimtadalis apklaustųjų atsakė, jog jie jaustųsi labai nepatogiai, jeigu jų įmonės direktoriaus pareigas perimtų moteris.
Į klausimus apie politikes buvo atsakyta panašiai: tik 45 proc. respondentų iš G7 valstybių teigė, jog jie visiškai neprieštarautų, jeigu jų vyriausybei vadovautų moteris. 2021 m. tokį atsakymą pateikė 52 proc. apklaustųjų.
Šie rezultatai nestebina akademikų ir lyderystės bei lyčių lygybės ekspertų, kurie turi skirtingų teorijų, kodėl pasitikėjimas moterimis lyderėmis sumažėjo.
Įtakos turėjo pandemija
Paaiškinimai, kodėl pasitikėjimas generalinėmis direktorėmis smuko, nevienodi, tačiau daugumą jų sieja bendros temos.
Kai kurie ekspertai teigia, kad institucinę neapykantą moterims ir šališkumą lyčių atžvilgiu sustiprino pastarojo meto politinis klimatas ir pandemija.
Babsono koledžo Masačusetse (JAV) organizacinės elgsenos profesorė Danna Greenberg tiki, kad senų tradicinių prielaidų apie moterų vaidmenį darbe ir namuose sustiprėjimą lėmė pandemija, per kurią nemažai moterų paliko apmokamo darbo rinką ir perėmė didžiąją vaikų priežiūros ir kitų namų ruošos darbų dalį.
Pasak D.Greenberg, tai turėjo grandininę reakciją: „Dėl to šališkumas moterų atžvilgiu tapo socialiai priimtinesnis.“
Ji taip pat pabrėžia natūralų žmonių polinkį pirmenybę teikti tam, kas pažįstama. Šį reiškinį psichologai vadina ekspozicijos efektu arba pažinimo principu, kuris gali išryškėti krizės ar nežinomybės metu.
„Galimai žengiame į ekonominio nuosmukio laikotarpį, o tai reiškia, kad susiduriame su baime, – aiškino profesorė. – Baimė skatina mus judėti link to, kas, pagal tradicinį mokymą, yra saugu. Kalbant apie lyderystę, tai vis dar reiškia, kad vyrauja nusistatymas, jog vadovauti turėtų vyrai.“
Iš tiesų „Kantar Public“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. respondentų, atskleidė, kad pasitikėjimo lyderėmis lygis pastaruosius kelerius metus atspindėjo pagrindinių pasaulio akcijų rinkos indeksų trajektoriją.
Lemia įvairūs veiksniai
Kai kuriose valstybėse požiūris į moteris lyderes gali keistis ir dėl politinių arba teisinių priežasčių.
JAV Aukščiausiasis teismas pernai birželį panaikino 1973 m. sprendimą, kuris garantavo, kad nutraukti nėštumą yra konstitucinė teisė. Dabar amerikietės daugelyje valstijų prarado legalią teisę į abortą.
Pasak „Kantar Public“ generalinės direktorės Michelle Harrison, viešas tokių intymių ir privačių dalykų kaip moters reprodukcinės teisės kvestionavimas parodo, kad diskusijų klausimu gali tapti ir jų savarankiškumas daryti tai, ką jos nori.
Galingo lyderio veiksmai kartais gali būti suvokiami kaip netiesioginis pritarimas tokiam elgesiui, mano D.Greenberg.
Pavyzdžiui, buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie moteris ir elgesys su jomis kadencijos metu galėjo padėti normalizuoti seksizmą.
Šį veiksnį galbūt sustiprino ir socialinių tinklų tendencijos: per pastaruosius 5 metus internete padaugėjo įrašų apie smurtinę neapykantą moterims.
Britų rašytoja Laura Bates savo knygoje „Vyrai, kurie nekenčia moterų“ rašo, jog internete platinamas neapykantą moterims arba smurtą prieš jas skatinantis turinys lemia seksizmo kultūrą kasdienybėje. Tai turi realių pasekmių moterų gyvenimui.
Moksliniame straipsnyje, kuriame daugiausia dėmesio skiriama JAV karinei bendruomenei, akademikės Kyleanna Hunter ir Emma Jouenne nustatė, kad socialinės medijos paskatino klaidingos informacijos apie moterų gebėjimą atitikti fizinius kovinio pasirengimo standartus ir neigiamą moterų įtaką šių padalinių veiksmingumui paplitimą.
JK labdaros organizacijos „Hope Not Hate“ tyrimas taip pat atrado ryšį tarp turinio internete ir požiūrio realiame pasaulyje.
Nors jaunosios kartos pažiūros daug pažangesnės nei vyresnių žmonių, pusė visų apklaustų jaunų vyrų teigė manantys, kad feminizmas nuėjo per toli.
Tyrėjų nuomone, antifeminizmas yra patrauklus jauniems vyrams, kurie užaugo internete ir kurie besikeičiančių socialinių normų amžiuje jaučiasi susilpnėję.
Tai matyti ir iš 2022 m. Reikjaviko lyderystės indekso: kai kuriose šalyse, įskaitant Japoniją ir Vokietiją, jaunimo pažiūros yra daug mažiau pažangios nei vyresnės kartos.
Pasak ekspertų, tai leidžia manyti, kad šie asmenys mažiau pasitiki moterimis lyderėmis.
Mato dvejopus standartus
Kita pasitikėjimo nuosmukio teorija yra ta, kad neigiamą požiūrį į moteris lyderes sustiprino išaugęs moterų valdžioje skaičius, sujaukęs tradicines proporcijas.
„Istoriškai darbo rinkoje ir valdžioje dominavo vyrai, o kultūra buvo formuojama pagal juos.
Tai reiškia, kad bet koks nukrypimas nuo normos gali būti vertinamas nepatikliai“, – svarstė Allyson Zimmermann, organizacijos „Catalyst“, bendradarbiaujančios su pirmaujančiomis įmonėmis kuriant moterims palankią darbo aplinką, direktorė.
Štai „Pew Research Center“ tyrimas parodė, jog maždaug vienas iš trijų amerikiečių vyrų mano, kad moterų pergalės siekiant lyčių lygybės buvo pasiektos vyrų gerovės sąskaita.
„Kai esi įpratęs būti viršuje – jei tai tau puikiai pažįstama, jeigu esi prie to prisitaikęs ir to tave išmokė istorija – nenuostabu, kad pradedi mąstyti: „Mes turėtume būti viršuje“, – sakė Kalifornijos universiteto politikos mokslų docentė Cecilia Hyunjung Mo. – Todėl normalu jausti nepasitenkinimą, jei ima atrodyti, kad yra kitų grupių, kurios jus lenkia ir kurioms sekasi geriau.“
Moterų organizacijos „How Women Lead“ direktorė Julie Castro Abrams mano, kad kitas veiksnys yra visuomenės reakcija į moteris lyderes: „Mums patinka versti moteris blogiukėmis.
Toks elgesys pradeda ryškėti, kai į lyderystę įsitraukia daugiau moterų, nes vadovaujanti moteris sujaukia priimtas normas. Ir žmonėms patinka stebėti su nesėkme susidūrusias moteris, nes sėkmės lydima moteris neatitinka pasaulio suvokimo, kurio esame mokomi.“
Anot J.Castro Abrams, aukšto lygio moteriai patyrus tai, kas yra suvokiama kaip nesėkmė, ji dažnai tampa pavyzdžiu, kodėl moterys neturėtų eiti vadovaujamų pareigų.
Kai Hillary Clinton pralaimėjo JAV prezidento rinkimus, daugelis žiniasklaidos priemonių klausė, ar Amerika tikrai yra pasiruošusi turėti moterį prezidentę.
JAV organizacijos „Rockefeller Foundation“ atliktas tyrimas parodė, kad kai moters valdoma įmonė susiduria su sunkumais, naujienų pranešimuose kaltė dažniau suverčiama jai, o jeigu kompanijai, kurią ištiko krizė, vadovauja vyras, jis kaltinamas daug rečiau.
Kadangi vis daugiau moterų sėkmingai eina aukštas pareigas, ekspertai teigia, kad vertėtų tikėtis ir didesnės kritikos dėl jų asmeninių trūkumų.
Prisiminkime, kiek dėmesio sulaukė „Theranos“ įkūrėja Elizabeth Holmes, kuri buvo įkalinta už visuomenės klaidinimą dėl savo kraujo tyrimų technologijos veiksmingumo.
Kai kurie komentatoriai klausia, kodėl kiti neteisėtais veiksmais apkaltinti technologijų startuolių vadovai nesusidūrė su panašiu elgesiu. O verslininkės teigia dabar turinčios įtikinėti investuotojus, kad jos nėra tokios kaip E.Holmes.
Tyrimai taip pat parodė, kad moterys dažniau perima vadovaujamas pozicijas, kai įmonėje siaučia suirutė arba kai žlugimo rizika ypač didelė.
Šis reiškinys vadinamas „stiklo skardžiu“.
Bene populiariausias „nukritimo nuo stiklo uolos“ pavyzdys yra trumpai JK ministro pirmininko pareigas ėjusi Liz Truss, kuri šį postą buvo perėmusi nestabilios ekonomikos ir politinių sukrėtimų laikotarpiu.
Kaip klostysis situacija?
Kiekvienas toks nesėkmingas atvejis gali dar labiau sumažinti pasitikėjimą moterimis lyderėmis.
Daugelyje kultūrų ir darboviečių šališkumas lyčių požiūriu giliai įsišaknijęs. Tai reiškia, kad nėra jokio greito šios problemos sprendimo.
Tačiau atsižvelgiant į lėtą, bet nuolatinį vadovaujamas pozicijas užimančių moterų skaičiaus augimą pagrįsta manyti, kad pasitikėjimas moterimis lyderėmis turėtų atspindėti šią laipsnišką, bet nenuginčijamą tendenciją.
Būtent todėl, anot M.Harrison iš „Kantar Public“, naujausi duomenys taip liūdina.
Kiti sutinka, kad šie tyrimai prilygsta smūgiui į pilvą.
Bet ekspertai dar negali pasakyti, ar tai laikinas atsakas į pažangą (du žingsniai į priekį, vienas žingsnis atgal), ar ilgalaikis bet kokio proveržio lyčių lygybės klausimu atmetimas.
Parengta pagal BBC inf.
