Pasak trijų Europos pareigūnų ir aukšto rango NATO pareigūno, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas siekiant aptarti vidaus diskusijas, D.Trumpo patarėjai sakė sąjungininkėms, kad sumažintas dalijimasis žvalgybos informacija būtų platesnio plano, kuriuo siekiama sumažinti JAV paramą ir bendradarbiavimą su 32 valstybes vienijančiu aljansu, dalis.
Pareigūnai sakė, kad apie pasiūlymą apriboti dalijimąsi žvalgybos informacija sužinojo per diskusijas su D.Trumpo patarėjais apie platesnius planus mažinti JAV dalyvavimą NATO. Buvęs prezidentas per savo pirmąją kadenciją ne kartą abejojo aljansu ir siekė jį sumenkinti.
Žvalgybos ribojimas gali turėti rimtų pasekmių saugumui, ypač Ukrainai, kuri bando atremti Rusijos invaziją.
„Būtent amerikiečių žvalgyba padėjo įtikinti daugelį NATO šalių, kad (Vladimiras) Putinas buvo pasiryžęs įsiveržti į Ukrainą, – priminė vienas Europos pareigūnas. – Kai kurios šalys netikėjo, kad Rusija turi galimybių surengti sėkmingą karinę kampaniją.“
„Politico“ paprašytas pakomentuoti, D.Trumpo kampanijos atstovas spaudai tiesiogiai neatsakė, o nukreipė į socialiniame tinkle „TruthSocial“ paskelbtą pareiškimą, kad buvęs prezidentas „atkurs taiką ir atstatys Amerikos jėgą bei atgrasymą pasaulio arenoje“.
Pasak pareigūnų, taip pat vieno aukšto JAV pareigūno, žvalgybos ribojimas esant galimai būsimai D.Trumpo administracijai buvo šios savaitės NATO aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijų tema. Visiems jiems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai aptarti savo mintis apie antrąją D.Trumpo administraciją.
JAV dalijimosi žvalgybos informacija mažinimas gali sumažinti Europos gebėjimą atlaikyti Rusijos invaziją, jei V.Putinas nuspręstų išplėsti karines operacijas žemyne už Ukrainos ribų, sakė aukšto rango JAV pareigūnas.
JAV prezidentas Joe Bidenas išplėtė žvalgybos informacijos, ypač susijusios su Rusija, kiekį, kuriuo JAV dalijasi su užsienio sąjungininkais. Europos pareigūnai sakė, kad neaišku, ar D.Trumpo administracija svarsto galimybę grįžti prie ankstesnio dalijimosi žvalgybos informacija lygio, ar dar labiau jį sumažinti.
Susirūpinimas dėl D.Trumpo planų, jei jis laimės perrinkimą, kyla tuo metu, kai NATO didina pastangas rinkti įrodymus apie įtariamus sabotažo aktus, įskaitant padegimus, susijusius su Rusija visoje Europoje.
„Šiuo metu Rusija vykdo realius padegimus ir sabotažą, planuoja nužudymus sąjungininkų žemėje ir visa tai daro siekdama susilpninti mūsų šalies gyventojų paramą Ukrainai, – sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – JAV padidino dalijimąsi žvalgybos informacija NATO, kad padėtų reaguoti į šias sabotažo kampanijas. Ir tai turi realų poveikį.“
JAV visada dalijosi tam tikra informacija su savo sąjungininkais, kad, pavyzdžiui, padėtų jiems pasirengti galimam teroro išpuoliui arba padėtų aljansui sustiprėti nuo tiesioginės karinės grėsmės.
Per pirmąją D.Trumpo kadenciją jo žvalgybos pareigūnai laikėsi šios linijos ir dalijosi žvalgybos informacija su artimiausiais saugumo partneriais, įskaitant „Penkių akių“ aljanso partnerius. Tai neviršijo to, kas buvo reikalaujama ar įprasta.
J.Bideno administracija šią atsakomybę perkėlė į naują lygmenį – parengė strategiją, kaip sustiprinti žvalgybos informacijos apie Rusiją rinkimą ir plačiai dalytis šia žvalgybos informacija su sąjungininkais visame pasaulyje. Ji dalijosi slapta žvalgybos informacija su sąjungininkais telegramose, diplomatiniuose pokalbiuose visame pasaulyje, įskaitant Afriką, ir aukščiausių žvalgybos vadovų bei jų kolegų pasitarimuose.
„Dalijimasis žvalgybos informacija tarp NATO narių ir su Ukraina buvo absoliučiai būtinas siekiant atremti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat atskleisti ir užkirsti kelią kitai destabilizuojančiai Rusijos veiklai Europoje ir už jos ribų, – sakė buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Brennanas. – JAV dalijimosi žvalgybos informacija su NATO sąjungininkais ir partneriais nutraukimas ar reikšmingas sumažinimas turėtų tiesioginį, gilų ir galimai ilgalaikį neigiamą poveikį Vakarų saugumo interesams.“
J.Bideno administracijos aktyvesnis dalijimasis žvalgybos informacija taip pat buvo platesnės strategijos, kuria siekiama kovoti su Rusijos įtaka ir karine galia tuose pasaulio kampeliuose, kuriuose tradiciškai dominuoja JAV, įskaitant Afrikos šalis, dalis.
Per pastaruosius trejus metus NATO perduota JAV žvalgybos informacija suteikė Vašingtono partneriams svarbios informacijos apie Rusijos judėjimą Ukrainoje, įskaitant jos karinius manevrus ir taktinę pažangą, sakė JAV pareigūnas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos partnerystę su Iranu ir Šiaurės Korėja bei nuolatinį Kinijos karinių technologijų naudojimą savo karinėms operacijoms.
2022 m. Džordžijos technikos universitete sakytoje kalboje CŽA direktorius Billas Burnsas teigė, kad Amerikos žvalgyba buvo „gyvybiškai svarbi“ karui Ukrainoje, ir pridūrė, kad šis karas suteikė vertingų pamokų, „kaip kurti gerą žvalgybą <...> ir atvirai bei kūrybingai ją panaudoti, kad diskredituotume melagingus pasakojimus, kuriais taip dažnai remiasi priešininkai“.
Nors Europos šalys taip pat yra įsteigusios aukšto lygio žvalgybos tarnybas, JAV žvalgyba dažnai yra patikimesnė, sakė pareigūnai, ypač tam tikrais su Rusija susijusiais klausimais. Nesidalydami išsamia informacija, pareigūnai nerimauja, kad Europos šalys taps dar lengvesniu Rusijos taikiniu.
Vis dėlto yra tam tikros informacijos, kuria JAV pasikliauja gaudamos iš savo Europos partnerių – ir jei D.Trumpas slėptų žvalgybinę informaciją, jie tikriausiai taip pat imtųsi atsakomųjų veiksmų, „Politico“ sakė vienas neseniai į pensiją išėjęs aukšto rango JAV pareigūnas.
„Beveik taip pat žalinga, kaip ir bendradarbiavimo su mūsų sąjungininkais Europoje nutraukimas, yra tai, kad jie greičiausiai atsargiau teiktų žvalgybinę informaciją mums, atsižvelgiant į tai, kad D.Trumpas gana greitai ir laisvai elgiasi su įslaptinta informacija, – pabrėžė vienas buvęs aukšto rango JAV pareigūnas. – Yra dalykų, kuriuos mūsų sąjungininkai žino, o mes nežinome, ir kuriais pasikliaujame, kai kalbama apie tam tikrus šaltinius.“
NATO konferencijoje dalyvavę JAV sąjungininkai taip pat įspėjo apie šį pavojų. Kaip sakė vienas iš Europos pareigūnų, „dalijimasis žvalgybos informacija dažnai yra dvipusis judėjimas“.
Parengta pagal „Politico „ inf.
