V.Orbanas ir toliau laikosi pozicijos, kad jis galėtų tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje, nors Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsisako tarpininkavimo ar rimtų derybų. Vengrijos premjeras tikriausiai siekia nukreipti Vakarų dėmesį į galimas taikos derybas, taip siekdamas susilpninti Europos paramą Ukrainai, rašo ISW.
Liepos 5 d. žurnale „Newsweek“ V.Orbanas paskelbė straipsnį, kuriame apkaltino NATO pasirinkus konfliktą, o ne taiką, ir pareiškė, kad NATO buvo įkurta taikai palaikyti. V.Orbano straipsnis pasirodė po jo vizitų į Kijevą liepos 2 d. ir Maskvą liepos 5 d., kuriuose jis pasisakė už tai, kad Rusija ir Ukraina pradėtų derybas.
Pasak analitikų, V.Orbano pastangos siekti derybų greičiausiai yra dalis jo nuolatinių pastangų nukreipti Europos dėmesį į diskusijas apie taikos derybas ir atsisakyti diskusijų apie karinę paramą Ukrainai.
V.Orbanas nuolat priešinosi ir kenkė Europos Sąjungos (ES) pastangoms teikti karinę pagalbą Ukrainai, o Europos dėmesio nukreipimas nuo karinės pagalbos dabar, kai Vengrija pradėjo pirmininkauti ES Tarybai, padeda siekti šio platesnio tikslo.
Liepos 5 d. Bulgarijos ministras pirmininkas Dimitaras Glavčevas pasiūlė Bulgarijai tarpininkauti taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos ir pabrėžė, kad derybos turi atitikti JT chartiją ir tarptautinę teisę.
Liepos 6 d. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas panašiai paragino Ukrainą išplėsti ir paspartinti Ukrainoje vykstantį taikos procesą, kad būtų išvengta „gilėjančios poliarizacijos“ ir „pirmenybė teikiama diplomatijai“.
V.Orbano ir kitų raginimai derėtis ir Ukrainos taikos formulė yra skirtingos pastangos, kuriomis siekiama skirtingų tikslų, o Rusijos lyderis V.Putinas pademonstravo, kad jo nedomina jokie derybiniai susitarimai, išskyrus Ukrainos kapituliaciją, pažymi ISW.
V.Putinas atmetė Rusijos dalyvavimą galimuose derybų dėl paliaubų procesuose ir apskritai paneigė susidomėjimą paliaubomis liepos 4–5 d. Vietoj to V.Putinas reikalavo Ukrainos kapituliacijos per „demilitarizaciją“ ir didelės teritorijos, kurios Rusija šiuo metu neužima, atidavimą – visa tai įvyko po kelis mėnesius trukusių bandymų parodyti Rusiją kaip norinčią derėtis, bet melagingai vaizduojančią Ukrainos pareigūnus kaip nenorinčius arba negalinčius derėtis.
Ukraina neseniai baigė pirmąjį iš kelių aukščiausiojo lygio susitikimų su savo partneriais, kad nustatytų sąlygas galimoms būsimoms deryboms, kurių rezultatas būtų ilgalaikė taika Ukrainai ir jos rėmėjams priimtinomis sąlygomis, o dešimtys valstybių partnerių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Vengriją, Turkiją ir Bulgariją, birželio 16 d. pasirašė bendrą taikos komunikatą, kuriame patvirtino savo paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
ISW analitikai atkreipia dėmesį, kad Ukraina negali imtis sėkmingų kontrpuolimo pastangų šiam tikslui paremti be Vakarų karinės paramos artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu.
