Apie tai savo straipsnyje „Financial Times“ rašo Elizabeth Brault. Ji priminė, kad anądien Rusijos pasieniečiai pašalino Estijos plūduriuojančius plūdurus, žyminčius laivybos kelius Narvos upėje. „Šiuo paprastu veiksmu Rusija pademonstravo savo ketinimą mesti iššūkį šioms sienoms“, – mano ji.
Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas Rusijos pasieniečių veiksmus pavadino provokacija, kuria Maskva norėjo išbandyti Estijos reakciją ir pabandyti sukurti pilkąją zoną prie NATO sienų.
Estijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad plūdurų pašalinimas atitinka platesnį Rusijos provokacinio elgesio, įskaitant ir prie sienų su kaimyninėmis šalimis, vaizdą. Žiniasklaida neseniai pranešė, kad šalis nori vienašališkai pakeisti savo jūrinę sieną su Suomija ir Lietuva.
Pasak E. Brault, daugelis manė, kad Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO Baltijos jūra tapo „NATO ežeru“, tačiau šie incidentai rodo, kad toks požiūris yra klaidingas. Autorė pažymi, kad jūrų sienų nepaisymas sukrės pasaulinę jūrų sistemą. Ji pateikia Kinijos pavyzdį, kuri įnirtingai ginčija kelių kaimyninių šalių jūrų sienas.
„Nors jūrų sienų pažeidimai atrodo ne tokie dramatiški kaip sausumos sienas kertančių karių, jie yra ne mažiau svarbūs. Jie taip pat apibrėžia, kas priklauso šaliai. Jei jos pažeidžiamos arba vienašališkai keičiamos, sutrinka vandens veikla, pavyzdžiui, laivyba, o taisyklės, kuriomis šalys visame pasaulyje grindžia savo sambūvį, ima klibėti“, – pridūrė autorė.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius jai sakė, kad jau kelis mėnesius „šešėliniai“ laivai kelia grėsmę kelioms kaimyninėms šalims, rizikingais būdais gabendami naftą per jų vandenis. Kai kurie iš šių laivų stovi išmetę inkarus prie Gotlando krantų ir atsisako laivavedybos Danijos Didžiajame Belte, taip padidindami nelaimingų atsitikimų riziką.
„Jie zonduoja žemę ir perkeltine, ir tiesiogine prasme“, – sakė jis.
E. Brault pažymėjo, kad bet kokie agresyvūs Rusijos veiksmai turėtų rimtų pasekmių, todėl Baltijos jūros valstybės negali sau leisti net lengvo „jūros aklumo“ atvejo.
„Ką Kremlius bandys daryti toliau? Daugiau jūrų sienų pakeitimų? Prekybos laivų persekiojimas pagal Kinijos pavyzdį arba laivybos Baltijos jūroje blokavimas prisidengiant teisėsauga?“ – klausė ji.
Parengta pagal „Unian“ inf.
