Todėl jis norįs susitikti su A. Duda, kad suprastų jo ketinimus. „Taip pat norėčiau, kad galimos iniciatyvos būtų labai gerai parengtos atsakingų asmenų – ir kad visi būtume įsitikinę, jog to norime“.
A. Duda pirmadienį interviu bulvariniam laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina. „Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda. Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.
ES ir NATO šalis Lenkija yra viena artimiausių Rusijos užpultos Ukrainos karinių sąjungininkių. Ji taip pat ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.
Lenkijoje prezidentas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.
JAV daug dešimtmečių keliose Europos šalyse yra dislokavusios branduolinį ginklą. Tačiau oficialių duomenų apie tai nėra – manoma, kad šių ginklų yra Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.
