Ši nelegali, negailestinga, bet gerai Rusijos ištobulinta karinė taktika prieš civilius pasitelkiama jau ne pirmą kartą. Jos tikslas – padaryti kuo daugiau žalos ir nužudyti kuo daugiau žmonių. Apie šios taktikos istoriją ir padarinius rašo „Kyiv Independent“
K. Oves komanda nuvyko į pirminio smūgio vietą viename didžiausių Zaporožės gyvenamųjų rajonų, kad praneštų apie civilinei infrastruktūrai padarytą žalą. Kai jie ruošėsi apklausti gyventojus, praėjus maždaug dviem valandoms po pirmojo smūgio, į tą pačią vietą atskriejo dar dvi Rusijos raketos.
Ši negailestinga ir nelegali karinė taktika vadinama „dvigubo smūgio“ ataka.
Smūgis į pastatą, laukimas, kol atvyks gelbėtojai ir žiniasklaida, ir pakartotinis smūgis į tą pačią vietą, yra gerai ištobulinta Rusijos okupantų karo priemonė. Ji yra nukreipta prieš tuos, kurie atvyko gesinti gaisro, padėti aukoms ar užfiksuoti galimą karo nusikaltimą.
Nuo 2015 m. Siriją naudojusi kaip „poligoną“, Rusija po plataus masto puolimo pradėjo terorizuoti Ukrainą, rengdama „dvigubo smūgio“ atakas. Pastarosiomis savaitėmis šios atakos tapo vis dažnesnės.
Per Rusijos „dvigubas“ atakas prieš Ukrainą žuvo ir buvo sužeista dešimtys gelbėtojų, policijos pareigūnų, medikų ir žurnalistų, kuriuos turėtų ginti tarptautinė teisė.
Ekspertai mano, kad padažnėjusios „dvigubo smūgio“ atakos gali būti susijusios su Rusijos siekiu paveikti ukrainiečių, išvargintų daugiau nei dvejus metus trukusio karo, moralę ir padaryti didesnę žalą šalies kritinei infrastruktūrai, rašo „Kyiv Independent“.
„Kelių šaudmenų iššovimas į taikinį pats savaime nėra neįprastas, nes tai padidina tikimybę, kad taikinys bus sunaikintas. Tačiau jei tarp pirmojo smūgio ir vėlesnių smūgių yra laiko tarpas, gali būti siekiama nužudyti žmones, kurie atvyksta į įvykio vietą po pirmojo smūgio“, – aiškino Demokratijų gynybos fondo Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas John Hardie.
Pasak „Stimson“ centro analitikės Kelly Grieco, kuri specializuojasi tarptautiniame saugume ir oro operacijose, jei Rusija būtų siekusi įsitikinti, kad sunaikino taikinį, tikėtina, kad smūgiai būtų suduoti per trumpesnį laiko tarpą.
„Tačiau reguliarumas, su kuriuo šie smūgiai vyksta, maždaug 30 minučių intervalu, rodo, kad jų tikslas – padaryti kuo daugiau žalos ir nusinešti kuo daugiau gyvybių, įskaitant gelbėtojų“, – aiškino K. Grieco.
Balandžio 16 d. duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš viso žuvo 91 Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojas, o dar 351 buvo sužeistas, „Kyiv Independent“ pranešė tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Khorunzhyi.
Jis teigė, kad dalis šių aukų žuvo dėl Rusijos „dvigubo smūgio“ atakų, tačiau tikslus jų skaičius dar nenustatytas.
„Dvigubo smūgio“ taktikos istorija
Ukraina nėra pirmoji šalis, nukentėjusi nuo Rusijos dvigubų smūgių – Rusija šią taktiką plačiai taikė Sirijoje kartu su Bašaro al–Asado vyriausybės pajėgomis. Sirijos teisingumo ir atskaitomybės centro duomenimis, 2013–2021 m. Sirijoje buvo surengti 58 „dvigubi“ oro smūgiai, daugiausia nukreipti prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus, rašo „Kyiv Independent“.
Savanorių organizacija „Baltieji šalmai“, gelbėjanti civilius iš sugriautų pastatų griuvėsių, per karą Sirijoje neteko daugiau kaip 300 savanorių, dauguma jų tapo „dvigubų“ atakų aukomis, 2023 m. liepą pranešė grupė.
Tarp karų Ukrainoje ir Sirijoje nustatoma daug paralelių. Liudijimus apie karo nusikaltimus Ukrainoje nuo 2022 m. renka Janine di Giovanni, žmogaus teisių reporterė ir tyrėja, turinti daugiau nei 30 metų darbo karo zonose patirtį.
„Visada turėtume prisiminti, ką V. Putinas padarė Alepe. Nes ten jis naudojo tokią taktiką, kokią pats nustatė ir dabar naudoja Ukrainoje“, – aiškino J. di Giovanni.
Pasak J. di Giovanni, „dvigubo smūgio“ ataka prilyginama karo nusikaltimui, jei įrodoma, kad ataka buvo sąmoningai nukreipta prieš civilius gyventojus, įskaitant pirmąją pagalbą teikiančius asmenis, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir žurnalistus. Tai draudžiama pagal Ženevos konvenciją.
Atakų intensyvėjimo priežastys
Suintensyvėjusios Rusijos atakos sutampa su vis niūresne Ukrainos pajėgų padėtimi mūšio lauke, kur jos stengiasi išlaikyti savo pozicijas vėluojant Vakarų karinei pagalbai.
„Jau dvejus metus vyksta karas. Ukrainiečiai yra išvargę. Jie demoralizuoti. Jie labai nerimauja dėl to, ar gaus daugiau amunicijos iš Vakarų. V. Putinas tuo naudojasi“, – aiškino J. di Giovanni.
Tuo tarpu Ukrainos miestuose vyksta plataus masto Rusijos išpuoliai prieš energetikos sistemas, kurių metu vien kovo mėnesį buvo sugadinta arba sunaikinta 80 proc. šiluminės energijos gamybos pajėgumų, rašo „Kyiv Independent“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos surengė keletą sėkmingų bepiločių orlaivių smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir pramonės objektus. Kai kurie ekspertai daro prielaidą, kad Rusijos sustiprintos atakos gali būti „bausmė“ už smūgius Rusijos viduje, ką V. Putinas atvirai pareiškė balandžio 11 d.
„Rusai pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, o šios „dvigubo smūgio“ atakos, atrodo, yra jų dalis, siekiant atgrasyti ukrainiečius nuo daugiau tokių atakų prieš jų energetikos infrastruktūrą“, – spėjo analitikė K. Grieco.
Pastangos apsisaugoti
Pasak O. Khorunzhyi, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba jau pradėjo įgyvendinti naujus nurodymus, tarp kurių – aprūpinti gelbėtojus pažangesniais šarvais, tobulinti perspėjimų sistemą ir didinti gelbėjimo procesų automatizavimą.
Tačiau gelbėtojai negali sau leisti atvykti į išpuolio vietą tik tada, kai pavojus jau yra praėjęs, „nes tokiu atveju prarandama pagalbos tarnybų esmė“, pažymėjo O. Khorunzhyi.
„Kai prireikia pagalbos, jei žmogus kraujuoja po griuvėsiais arba jį reikia išgelbėti iš gaisro, joks gelbėtojas nelauktų valandų valandas, kol baigsis oro pavojus“ – patikino O. Khorunzhyi.
Nepaisant nuolatinės grėsmės, kurią kelia Rusijos „dvigubo smūgio“ išpuoliai Ukrainoje, žurnalistai taip pat pasiryžę tęsti savo darbą šioje srityje.
„Žinoma, visi liepia būti atsargesniems. Mes taip pat vykstame į (fronto linijos miestus) Orichivą ir Huliaipolę... todėl niekada negali nuspėti, kada tave gali apšaudyti,“ – pasakojo K. Oves.
„Tačiau, kai būtina perduoti informaciją, ypač po išpuolių, per kuriuos sužeidžiami ar žūsta žmonės, kaip galime tylėti?“ – pareiškė K. Oves.
Pagal „Kyiv Independent“ inf. parengė Diana Kuklis.
