Cituodami oficialius JAV pareigūnus, amerikiečių kanalai „ABC“ ir „CBS News“ ankstyvą penktadienio rytą pranešė, kad Izraelis, keršydamas už savaitgalį įvykdytą raketų ir bepiločių orlaivių išpuolį, sudavė smūgį Iranui.
„Turbūt nieko nenustebino, kad Izraelis sureagavo, – portalui lrytas.lt pirminius duomenis apie naujausią išpuolį komentavo V.Malinionis. – Taip daugelis ekspertų ir numanė, kad jis atsakys į tą pakankamai stiprų Irano smūgį, o Iranas, kaip žinia, sureagavo todėl, kad Izraelis atakavo Irano konsulatą Sirijoje.“
Izraelis spėjamu oro smūgiu Irane, anot amerikiečių žiniasklaidos, norėjo parodyti Teheranui, kad gali atakuoti šalies viduje.
Kamuolys – Irano rankose
Kaip viskas klostysis toliau, priklausys nuo Irano, tačiau ekspertas neatmeta, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali pavojingai eskaluotis.
„Dabar gali būti, kad Iranas vėl atsakys. Nors nepanašu, kad Izraelio atsakas buvo labai didelis. Kiek iš pirminės informacijos yra žinoma, nebuvo atakuota kažkokia branduolinė infrastruktūra, bet vis tiek Izraelis atsakė ir dabar kamuolys yra Irano rankose.
Tikėtina, kad Iranas irgi atsakys. Esame tokioje pavojingoje kryžkelėje, kur gali įsiplieksti didelis konfliktas. Čia toks blogas variantas. Gerų variantų turbūt labai ir nėra, nemanau, kad Iranas susilaikys, jis turės irgi atsakyti“, – prognozuoja V.Malinionis.
Kol kas informacijos apie Izraelio smūgio Iranui padaryta žalą viešojoje erdvėje mažai. Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė apie tris sprogimus netoli karinės bazės Isfahano provincijoje. Valstybinė naujienų agentūra IRNA tvirtino, kad „didelės žalos nepadaryta“. Visgi V.Malinionio teigimu, Vakarai jau dabar galimai imsis veiksmų, skirtų malšinti galimą tolesnę eskalaciją.
„Žinome tik, kad dronai buvo numušti, ar ten buvo raketų, koks jų skaičius, dabar sunku pasakyti, čia kol kas yra pirminė informacija. Izraelis laikosi santūriai, niekaip nekomentuoja, bet visi suprantame, kad Izraelis yra pridėjęs rankas prie šito ir jis to neneigia.
Dabar kažkokia eskalacija, matyt, bus. Žiūrėsime, gal kažkokiais diplomatiniais kanalais bus įmanoma spręsti konfliktą, gal JAV dar sustiprins savo buvimą Viduržemio Jūroje, ten gi dabar yra lėktuvnešių grupė, gal dar bus imtasi kažkokių priemonių, kurios galbūt atgrasys Iraną nuo kitų eskalavimo veiksmų“, – svarstė V.Malinionis.
Politiniai sumetimai
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Izraelio atsakas buvo neišvengiamas dėl dar vienos priežasties – nuo to priklauso Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinė ateitis.
„Reikėjo tikėtis, kad dabar Izraelis atsakys, jie negali neatsakyti. Viena to priežasčių yra ir B.Netanyahu, kurio politinis išlikimas priklauso ir nuo tų vadinamų kietos politikos narių, kurių valioje B.Netanyahu gali išlikti valdžioje.
Tad B.Netanyahu negalėjo neatsakyti Iranui ne vien todėl, kad būtinai reikėjo atsakyti, bet todėl, kad jis išliktų valdžioje. Taigi čia yra daugiau visokių sudedamųjų dalių.
Tačiau ir visa karinė logika diktuoja, kad negali nenubausti (už išpuolį prieš savo šalį). Nors tas baudimas kol kas atrodo minimalus ar net labiau simbolinis, bet tai vis tiek yra ataka ir dabar reikia stebėti, kaip reaguos Iranas ir kas bus toliau. Situacija kaista ir nieko gero kol kas neįmanoma prognozuoti“, – aiškino V.Malinionis.
Grėsmė Ukrainai ir Europai
Pasak V.Malinionio, jei Iranas ir Izraelis toliau apsikeitinės smūgiais ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose smarkiai išsiplės, tai bus tragiška žinia ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.
„Jeigu įsiplieks šitas konfliktas Artimuosiuose Rytuose tarp Irano ir Izraelio, aišku, įsikišti turės ir mūsų pagrindiniai NATO sąjungininkai – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija, turbūt ir kitos valstybės, tai, aišku, yra negera žinia Ukrainai ir mums, nes dėmesys Ukrainai dar labiau sumažėtų.
JAV pačios deklaruoja, kad negali kariauti dviejų karų vienu metu, tokia yra jų koncepcija ir tokie pajėgumai. Vieną karą jie gali gerai kariauti, o daugiau – nelabai, jie taip deklaruoja.
Tam tikra prasme ir mūsų saugumo situacija blogėtų jeigu įsipliekstų konfliktas. Mes tuo tikrai nesuinteresuoti, bet Rusija, be abejo, suinteresuota, būtent dėl šitų pačių priežasčių – jai atrišamos rankos, atsiranda naujos galimybės vykdyti savo agresiją čia, pas mus, Europoje“, – perspėjo ekspertas.
Vakarai niekaip neatsibunda
Vertindamas pirmuosius JAV žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie Izraelio smūgį Iranui, V.Malinionis savo „Facebook“ paskyroje negailėjo kritikos Vakarams. „Vakarai – business as usual“, – anksti ryte rašė jis.
Portalo lrytas.lt paklaustas, ką šiuo išsireiškimu jis turėjo omenyje, atsargos pulkininkas paaiškino:
„Ta prasme, kad šneka – tai šneka, bet daugiau kaip du metai Europoje vyksta pilnas karas, visavertė invazija, o gynybos pramonė dar neužkurta, procesai vyksta per lėtai, JAV ir Vakarai neturi aiškios vizijos, ką reikia pasiekti, kad šitas karas būtų užbaigtas.
O vizijos tokios, kad iš pradžių „remsime, kiek reikės“ iki „remsime, kiek galėsime“. Iš esmės, tai nėra jokia vizija, nes vizija turi būti labai aiški – Ukraina turi atsiimti savo teritorijas, o Rusija turi būti nustekenta tiek, kad negalėtų kelti grėsmės ateityje kitoms valstybėms.
Bet šios vizijos nėra ir aš tai pavadinau business as usual, nes jeigu prieš du metus, kai tik karas prasidėjo, Didžioji Britanija, Vokietija būtų užkūrusios savo gynybos pramonę, mes jau dabar galėtume tiekti pakankamus ginkluotės ir artilerijos sviedinių skaičius į Ukrainą, bet mes dar vis nesuprantame grėsmių. Aš nekalbu apie Lietuvą, Latviją, Estiją ar Lenkiją, čia tas supratimas yra kitoks, ir tai procesai galėtų būti greitesni, bet aš kalbu apie tokias šalis kaip Vokietija, kur 50 proc. visuomenės mano, kad nereikia remti Ukrainos arba, kad Ukraina yra per daug remiama.“
V.Malinionis pridūrė, kad Vakarų valstybių neryžtingumas ir nepakankamai rimtas požiūris į saugumą kelią egzistencinį pavojų visam NATO aljansui. Jis, kaip ir nemažai kitų ekspertų, mano, kad Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų neišvengiamą Rusijos karą su NATO.
„Toks letargo miegas ir pavojaus ignoravimas yra pavojingas visai Vakarų civilizacijai, nes aš sutikčiau su kai kurių ekspertų nuomone, kad jeigu Ukraina pralaimi karą, iš esmės, egzistencinė grėsmė iš karto iškyla ir NATO. Ne tik Lietuvai, bet visam NATO aljansui“, – įspėjo atsargos pulkininkas.
