NATO sąjungininkų jūrų pajėgų vadavietės (MARCOM) vado pavaduotojas viceadmirolas Didier Maleterre teigė, kad povandeninių kabelių ir vamzdžių tinklas nėra sukurtas taip, kad galėtų atlaikyti „hibridinį karą“, kurį vykdo Rusija ir kiti NATO priešai. Nuo šio tinklo priklauso Europos energetika ir ryšiai.
„Žinome, kad rusai sukūrė daug hibridinio karo po vandeniu priemonių, kad sutrikdytų Europos ekonomiką – per interneto ir kitus kabelius, vamzdynus. Visai mūsų povandeninei ekonomikai kyla grėsmė, – aiškino jis. – Ir mes žinome, ką rusai yra sukūrę, net branduolinius povandeninius laivus, veikiančius po vandeniu. Taigi, mes nesame naivūs ir mes [NATO šalys] dirbame kartu“.
Šie komentarai kyla po dviejų įtariamų sabotažo incidentų Baltijos dujotiekiuose per pastaruosius 18 mėnesių. „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ 2022 m. rugsėjį, „Balticconnector“ praėjusių metų spalį, rašo „The Guardian“.
„Jos [už infrastruktūrą atsakingos bendrovės] nežinojo, kad toks hibridinis karas vystysis taip greitai. Daugiau nei 90 proc. interneto yra po vandeniu. Visi mūsų ryšiai tarp JAV, Kanados ir Europos perduodami po jūra, todėl yra daug pažeidžiamų vietų“, – aiškino D. Maleterre.
D. Maleterre taip pat teigė, kad MARCOM bet kuriuo metu turi „daugiau nei 100 laivų, branduolinių ir įprastinių povandeninių laivų“, patruliuojančių vandenyse, įskaitant Arkties, Juodosios jūros, Atlanto vandenyno, Baltijos ir Viduržemio jūras.
„Tai labai svarbi problema, nes tai beveik 1 mlrd. NATO valstybių civilių saugumo klausimas. Mūsų gyvybiškai svarbios povandeninės infrastruktūros turi būti apsaugotos ir gerai aprūpintos“, – pabrėžė D. Maleterre.
Tačiau, anot jo, net ir turėdama nemažai pajėgų, NATO negalėtų saugoti kiekvienos povandeninės infrastruktūros dalies. Pagrindinė atsakomybė už savo infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms.
„Žinome, kad yra daug pažeidžiamų vietų... Pastačius įrenginius atviroje jūroje, pirmiausia atsakomybė tenka valstybėms“, – aiškino jis.
Povandeniniam saugumui stiprinti NATO skiria centrą šiai problemai spręsti, MARCOM naudoja dirbtinį intelektą įtartinai veiklai po vandeniu aptikti. Taip pat naudojami palydovai.
Prie NATO prisijungusios Suomija ir Švedija laikomos ypač svarbiomis Baltijos jūros ir Arkties regiono apsaugai. Švedijos patirtis abiejuose regionuose „iš karto padidins NATO gebėjimą aptikti ir atgrasyti nuo bet kokios regioninės agresijos“.
„Ir kai kalbame apie agresiją, akivaizdžiai galvojame apie Rusiją“, – pridūrė D. Maleterre, kuris sakė, kad būtent dėl Švedijos narystės aljansas pasipildė povandeniniais laivais, laivais kovoms su minomis, specialiosiomis pajėgomis ir greitais, galingais laivais.
Pagal „The Guardian“ inf. parengė Diana Kuklis.
