Lapkričio 8–12 d. atlikta reprezentatyvi daugiau nei 2 000 balsavimo teisę turinčių asmenų apklausa parodė, jog 41 proc. pasisako už tai, kad būtų išlaikytas dabartinis dalyvavimo lygis, 16 proc. norėtų menkesnio vaidmens ar net pasitraukimo iš NATO.
Parama didesniam įsitraukimui labai skyrėsi priklausomai nuo respondentų palaikymo partijoms. Laisvosios rinkos liberalų Laisvųjų demokratų (FDP) ir Žaliųjų partijos rėmėjai pasisakė už aktyvesnį dalyvavimą – atitinkamai 53 proc. ir 49 proc.
Visai kitaip nusiteikę kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) rinkėjai – 27 proc. jų mano, kad Vokietija turėtų apskritai pasitraukti iš NATO. Dauguma centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) ir centro dešiniųjų krikščionių demokratų (CDU) rinkėjų palaiko dabartinį kursą.
Per pirmąjį prezidentavimą D. Trumpas dažnai kritikavo sąjungininkes Europoje, ypač dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Jis net grasino, kad JAV gali pasitraukti iš NATO.
Po D. Trumpo pergalės per JAV prezidento rinkimus Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iš Žaliųjų partijos ir gynybos ministras socialdemokratas Borisas Pistoriusas pabrėžė, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę saugumo politikoje.
