Centrinei rinkimų komisijai paskelbus galutinius rezultatus paaiškėjo, kad prorusiška „Sakartvelo svajonė“ surinko 54,08 proc. balsų, o proeuropietiška koalicija – 37,58 proc.
Opozicija tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti, o į rinkimus aktyviai kišosi Maskva.
„Esame Rusijos specialiosios operacijos, modernios hibridinio karo prieš Sakartvelo žmones formos, liudininkai ir aukos“, – sakė prezidentė S.Zurabišvili.
Vis dėlto akivaizdu, kad su Rusija siejamo milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio įkurta „Sakartvelo svajonė“ šalyje turi daugybę šalininkų.
Iš karto po balsavimo pabaigos praėjusį šeštadienį keli Sakartvelo žiniasklaidos kanalai paskelbė jų užsakymu atliktų apklausų rezultatus.
Su valdančiaisiais susijusi televizija „Imedi“ teigė, kad „Sakartvelo svajonei“ balsus atidavė 56,1 proc. rinkėjų, o tai yra artima rezultatams, kuriuos galiausiai paskelbė Centrinė rinkimų komisija.
Tačiau du opoziciniai kanalai – „Mtavari“ ir „Formula“ – paskelbė kitokius rezultatus: jų apklausų duomenimis, „Sakartvelo svajonei“ buvo skirta 40–42 proc. balsų. Būtent tuo remdamasi opozicija ir buvo įsitikinusi savo pergale.
Vakarams ir Sakartvelo opozicijai raginant ištirti rinkimų sukčiavimo schemas vis dėlto akivaizdu, kad net ir apie 40 proc. parama valdantiesiems – nemaža.
Kodėl partija, kaltinama atstovaujanti Rusijos interesams, yra tokia populiari šalyje, kur beveik 80 proc. gyventojų palaiko narystę Europos Sąjungoje (ES)?
Pirmiausia „Sakartvelo svajonė“ sumaniai pasinaudoja dalies visuomenės konservatyviomis nuotaikomis. Pavyzdžiui, kalba apie tautos apsaugą nuo „LGBT propagandos ir populiarinimo“, ir šis naratyvas patinka daugeliui rinkėjų.
„World Values Survey“ duomenimis, pagal tolerancijos lygį Sakartvelas užėmė 82-ąją vietą tarp 88 šalių, tirtų 2017–2022 m.: daugiau negu 90 proc. apklaustų kartvelų teigė nepritariantys homoseksualumui.
„Sakartvelo svajonės“ atstovai savo kalbose taip pat sumaniai naudojasi karo tema.
„Norintys įtraukti šalį į karą vidaus ir išorės priešai laukia nors menkiausios progos, kad kaip nors pakeistų nacionalinę vyriausybę iš užsienio valdoma agentūra, o tai tiesiogiai reikštų bombas Gruzijoje ir šalies sunaikinimą“, – įtikinėjo rinkėjus valdančiųjų idėjinis ir finansinis lyderis B.Ivanišvilis.
Santykių su Vakarais krizės fone daliai gyventojų atrodo svarbu palaikyti taiką su Rusija, kuri tiesiogiai ribojasi su Sakartvelu.
„Žinoma, ne visi privalo būti geopolitikos ekspertais. Kai tau nuolatos kartojama, kad yra didžiulė karo su kaimynu rizika, daugelis tiesiog patiki tuo ir bijo, tai suprantama“, – pažymėjo buvęs diplomatas, politikos analitikas Georgijus Badridzė.
Anot jo, „Sakartvelo svajonės“ politikai sąmoningai neatskleidžia detalių apie tariamas grėsmes, kurios neva pakibusios virš šalies.
Jie apibūdina pavojus labai abstrakčiai ir tai, viena vertus, žadina gilumines baimes, kita vertus, apsunkina opozicijos galimybes paneigti paskleistas versijas.
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad „Sakartvelo svajonė“ toliau save pateikia kaip jėgą, kuri atves šalį į ES, tuo pat metu išlaikydama pusiausvyrą santykiuose su Maskva.
Tačiau būtent valdančioji partija šįmet sukėlė giliausią Gruzijos ir Vakarų santykių krizę per pastaruosius du dešimtmečius, nepaisant masinių protestų priėmusi įstatymą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ (užsienio agentų įstatymą).
Po šio žingsnio šalies stojimo į ES procesas buvo pristabdytas, o JAV – strateginės Tbilisio partnerės – pradėjo persvarstyti dvišalius santykius.
Dešimtys „Sakartvelo svajonės“ narių ir valstybės pareigūnų pateko į JAV vizų apribojimų sąrašą motyvuojant demokratijos žlugdymu šalyje, o keli Sakartvelo piliečiai, tarp jų du aukšto rango Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, atsidūrė Vašingtono sankcionuojamų asmenų sąraše.
Ar opozicijai pavyks pakreipti situaciją savo naudai?
„Opozicija buvo euforijoje po pirmųjų apklausų rezultatų, o paskui, paskelbus oficialius duomenis, paniro į depresiją ir liko sutrikusi, – sakė politologas Gija Nodija. – Iškart po rinkimų opozicinės partijos padarė pauzę, kad aptartų protestų laiką ir strategiją, bet ši pertrauka gali būti naudinga „Sakartvelo svajonei“.
Jam pritarė ir buvęs diplomatas G.Badridzė: „2003-iaisiais, kai tuometė vyriausybė bandė klastoti rinkimų rezultatus, protestuotojus vedė labai autoritetingi ir energingi lyderiai. Šįkart opozicija neturi vieno ryškaus lyderio. Nežinau, ar visuomenė sugebės organizuotis pati, ar dabartinė opozicija sugebės tapti pagrindine šių protestų jėga.“
Pirmadienį tūkstančiai kartvelų išėjo į Tbilisio gatves reikalaudami naujų rinkimų, bet G.Nodija daro išvadą: „Nesitikiu, jog protestai taps tokio masto, kad Sakartvele duotų kokių nors apčiuopiamų politinių rezultatų.“
Parengta pagal BBC inf.
