Jis sugalvojo būdą, kaip leisti D. Trumpui, jei lapkritį jam pavyks sėkmingai patekti į Baltuosius rūmus antrai kadencijai, išsisukti nuo 50 mlrd. dolerių paskolos, kurią JAV, Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto (G7) lyderiai pasiūlė Ukrainai, kad paremtų jos kovą dėl išlikimo prieš Rusiją. Tai leistų D. Trumpui išsisukti nuo atsakomybės ir pasakyti respublikonų rinkėjams, kad jei bus išrinktas, Ukrainai neduos nė cento.
Vengrija sako, kad iki JAV rinkimų nesutiks su taisyklių pakeitimu, kuris leistų Vašingtonui atlikti svarbų vaidmenį suteikiant paskolą.
Visa paskola būtų grąžinta iš neplanuoto pelno, gauto iš daugiau kaip 250 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto, kuris po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. buvo įšaldytas visose Vakarų šalyse. Europa turi daugiau galimybių dalyvauti žaidime, nes jai priklauso didžioji dalis lėšų.
O laikas yra labai svarbus. Vašingtonas primygtinai reikalauja, kad ES pratęstų sankcijų atnaujinimo terminą bent iki 36 mėnesių. Pagal dabartines taisykles ES sankcijos atnaujinamos kas šešis mėnesius, todėl didėja tikimybė, kad kuri nors šalis atšaldys turtą, o tai priverstų nacionalines vyriausybes pasinaudoti mokesčių mokėtojų pinigais paskolai grąžinti.
Nors visi kiti lyderiai pasisako už tai, kad sankcijų pratęsimo laikotarpis būtų pratęstas iki 36 mėnesių, kaip prašo JAV, V. Orbanas atsisako. Pagal pačios ES taisykles, bet kokiems sankcijų taisyklių pakeitimams turi pritarti visos 27 valstybės narės.
Ukrainai skubiai reikia naujo finansavimo iš Vakarų sąjungininkių, kad galėtų išlaikyti savo valstybę ir pasirengti, kaip tikimasi, žiauriai žiemai, Rusijai taikantis į karo nualintos šalies energetikos infrastruktūrą.
O dabar, V. Orbano dėka, mažai tikėtina, kad JAV prisidės iš esmės. Vis dėlto tikėtina, kad Europa vis tiek imsis veiksmų.
„Jei to neišspręsime (pratęsdami sankcijų trukmę), ES, įskaitant Vengriją, tai kainuos daugiau pinigų“, – „Politico“ sakė vienas ES diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems cituotiems, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti šiuo klausimu.
Europos šalių, įskaitant Vengriją, išlaidos būtų didesnės nei tuo atveju, jei prie sankcijų prisijungtų JAV.
Tačiau V. Orbanui tai nedidelė kaina. Jam naudinga tai, kad jis nusipirktų labai reikalingą palankumą iš savo draugo respublikono D. Trumpo.
„Jiems (Vengrijai) nerūpi, ar Europa turės mokėti daugiau. Svarbiausia – padėti D. Trumpui“, – sakė antrasis ES diplomatas.
Jei Briuselis ir Vašingtonas bendrai garantuotų 35 mlrd. eurų paskolą, perrinktas D. Trumpas būtų susietas su jos aptarnavimu daugelį metų. Tačiau jei paskola bus patvirtinta be JAV, jis tokio įsipareigojimo neturės.
V. Orbano paskolos blokavimas yra naujausias D. Trumpo ir Vengrijos ministro pirmininko, kurie dar liepą buvo susitikę D. Trumpo Mar-a-Lago rezidencijoje (Floridos valstija), veikimo išvien pavyzdys.
Kalbėdamas su žurnalistais Briuselyje, V. Orbanas sakė, kad išgers „kelis butelius šampano“, jei lapkritį D. Trumpas nugalės Kamalą Harris.
Atrodo, kad jiedu jau žygiuoja išvien, kai kalbama apie Ukrainą.
V. Orbanas įsitvirtina
Tai, kas atrodo kaip techninis ginčijimasis, Vašingtonui yra labai svarbi aplinkybė, kurios gali pakakti, kad būtų nutraukta transatlantinė vienybė dėl paramos Ukrainai, bent jau finansiniame fronte.
V. Orbanui grasinant pasinaudoti veto teise Briuselyje, JAV pranešė, kad svarsto galimybę dalyvauti paskolos suteikime, nors ir gerokai mažesne suma, net jei ES negalės pratęsti sankcijų laikotarpio, sakė trečias ES diplomatas ir Europos Komisijos (EK) pareigūnas.
Vienas iš variantų yra tas, kad Vašingtonas skirs 5 mlrd. dolerių, t. y. maždaug tiek, kiek Rusijos turto turi šalies viduje, tačiau didžioji dalis sąskaitos vis tiek teks Europai.
EK pareigūnas mano, kad JAV nenori atvykti „tuščiomis rankomis“ į spalio pabaigoje Vašingtone vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą, kuriame tikriausiai bus sprendžiama dėl 50 mlrd.
Galbūt dar svarbiau yra tai, kad Japonija neseniai davė suprasti, jog gali atsisakyti paskolos, jei jos išdavime nedalyvaus JAV.
Kol kas visas dėmesys sutelktas į šią savaitę Briuselyje vyksiantį ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.
Jei Vengrija atsisakys nusileisti dėl sankcijų trukmės, ES greičiausiai baigs paskolos teikimą savo sąlygomis, nes pagal jos biudžeto taisykles daug lengviau pasiekti, kad mokėjimą iki metų pabaigos patvirtintų valstybių narių sostinės.
ES sparčiai rengia teisės aktus, pagal kuriuos Ukrainai bus išmokėta iki 35 mlrd. eurų, kurie padengia JAV paskolos dalį ir kurie turėtų būti baigti rengti iki spalio pabaigos.
Tačiau taupančios ES vyriausybės nenori didinti savo įnašo, kad padengtų JAV trūkstamą sumą.
„Mes darome spaudimą, bet kol kas V. Orbanas nenusileidžia“, – sakė pirmasis ES diplomatas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
