Liepos 5 d. datuotą ir iš Azerbaidžano išsiųstą laišką gavo tiriamasis projektas „Sistema“, jį patvirtino dar du ES pareigūnai, rašo „Kyiv Post“.
Laiške V.Orbanas teigė, kad savo vizitų metu jis nekalbėjo visos ES vardu, bet siekė suprasti tiek Ukrainos, tiek Rusijos pozicijas. Jis išsamiau išdėstė V.Putino požiūrį, pažymėdamas Rusijos įsitikinimą, kad „laikas palankus Rusijos pajėgoms, o ne Ukrainai“.
V.Putinas neminėjo Rusijos nuostolių, tačiau Ukrainos nuostolius įvertino 40–50 tūkst. per mėnesį. Tai kontrastuoja su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vasario mėn. pareiškimu apie 31 tūkst. žuvusių Ukrainos karių ir JAV pranešimais apie 70 tūkst. žuvusių ir 120 tūkst. sužeistų 2023 m.
Jis pranešė, kad V.Putiną „nustebino“ V.Zelenskio atsisakymas sudaryti laikinas paliaubas, kuriomis, kaip baiminosi V.Zelenskis, Rusija pasinaudotų, kad persigrupuotų. V.Orbanas citavo V.Putiną kaip „atvirą paliaubų pasiūlymams“, kurie neleistų Ukrainos pajėgoms persidislokuoti.
V.Orbanas taip pat palietė 2022 m. Stambulo susitarimus, kuriuos „V.Putinas vis dar laiko svarbiais“. Šiuose susitarimuose buvo pasiūlytos tarptautinės saugumo garantijos Ukrainai.
Šių susitarimų penktoje pastraipoje buvo nurodyta, kad jei neutrali Ukraina bus užpulta, valstybės garantės suteiks saugumo pagalbą. Tačiau Rusija primygtinai reikalavo, kad šiai karinei pagalbai būtų suteikta veto teisė, kurią Ukraina atmetė.
Be to, V.Orbanas paminėjo Rusijos svarstomą „Kinijos ir Brazilijos taikos planą“. V.Putinas nekomentavo V.Zelenskio taikos plano ir birželio mėn. taikos aukščiausiojo lygio susitikimo Šveicarijoje.
Kelionės metu V.Orbanas liepos 2 d. Kijeve susitiko su V.Zelenskiu ir pasiūlė apsvarstyti skubias paliaubas bei derybas su Rusija. Vėliau liepos 5 d. jis susitiko su V.Putinu Maskvoje ir aptarė Rusijos reikalavimus dėl Ukrainos karių išvedimo ir ne narystės NATO.
Pavadinęs savo pastangas „taikos misija“, V.Orbanas liepos 8 d. taip pat apsilankė Pekine, kur susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, pabrėždamas galimą Kinijos vaidmenį siekiant taikos.
Nė vienas pareigūnas neturi teisės tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje bloko vardu, prieš tai negavęs jo pritarimo, sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas spaudos konferencijoje Varšuvoje kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Istorija prisimena politikus, kurie sakė, kad siekia teisingos taikos, bet iš tikrųjų siekė kapituliacijos“, – pridūrė jis.
Nė viena iš šių aplinkybių neatbaido populistinio lyderio, kuris jau seniai mėgaujasi savo kaip griovėjo vaidmeniu.
Balandį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje išreiškė nuogąstavimus dėl to, ar Vengrija galėtų „patikimai vykdyti“ pirmininkavimo pareigas, atsižvelgiant į jos nusižengimus teisinės valstybės principams. Tačiau V.Orbanas ne tik prisiėmė šį daugiausia ceremoninį statusą, bet ir juo pasinaudojo, neseniai surengdamas pirmąją kelionę į Kijevą po Rusijos invazijos.
Trečiadienį vyksiančiame kassavaitiniame susitikime ES ambasadoriai ketina prašyti Vengrijos paaiškinti V.Orbano vizitus. Pasak ES diplomato, kuris prašė neviešinti jo vardo dėl konfidencialių diskusijų, kelios valstybės narės yra susirūpinusios dėl to, kaip Budapeštas naudojasi pirmininkavimo laikotarpiu, praneša „Bloomberg“. Jis pridūrė, kad jiems nerimą kelia tai, jog Vengrija kai kuriuose su jos susitikimais susijusiuose pranešimuose naudoja pirmininkaujančios valstybės narės logotipą.
Šią savaitę V.Orbanas vyksta į metinį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, jau gavęs pažadus atleisti Vengriją nuo pareigos padėti Ukrainai. Pirmadienio komentaruose Vengrijos vyriausybės ministras Gergely'is Gulyasas neatmetė galimybės, kad prieš V.Orbanui grįžtant namo įvyks susitikimas ir su Donaldu Trumpu.
Buvęs JAV prezidentas yra sakęs, kad nori greito taikos susitarimo, ir jei lapkritį būtų išrinktas, galėtų pritarti V.Orbano perspektyvai. Pasak analitikų, tai rodo, jog Vengrijos premjero kelionė yra ilgalaikė strategija. Jie mano, kad V.Orbano diplomatinis puolimas kol kas gali neduoti jokių apčiuopiamų rezultatų ir tik erzinti pagrindinius sąjungininkus.
„Tai yra V.Orbano stiliaus diplomatija, kai reikia šokiruoti ir įbauginti“, – „Bloomberg“ sakė Vokietijos Maršalo fondo Berlyne bendradarbis Danielis Hegedusas. – Tai, kad jis gali tai daryti be jokių neigiamų pasekmių, tik suteikia jam drąsos.“
Šie susitikimai dar labiau sustiprina ilgiausiai ES pareigas einančio lyderio, kaip kraštutinių dešiniųjų ikonos, įvaizdį, kurį jis jau daugiau nei dešimtmetį tobulina antiimigracine retorika.
Vengrijos premjeras save stilizavo kaip nacionalistinių veikėjų, norinčių pasižymėti, globėją. Jis veiksmingai rėmė Marine Le Pen paskutinę Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją.
Dabar jis naudojasi savo įtaka kurdamas naują Europos politinę grupę. Per kiek daugiau nei savaitę „Patriotai Europai“, kurią V.Orbanas įkūrė kartu su Čekijos ir Austrijos sąjungininkais, pritraukė mažiausiai 10 šalių partijų.
Pirmadienį ši grupė pasiekė didžiausią laimėjimą: prie jos prisijungė M.Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“, kuriai netikėtai nepavyko laimėti sekmadienį vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, bet kuri vis dar sudaro didžiausią Prancūzijos kontingentą Europos Parlamente. Po šio žingsnio „Patriotai Europai“ tapo trečia pagal dydį frakcija ir aplenkė Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vadovaujamą frakciją.
„V.Orbanas nori žaisti didesnį žaidimą, kurio pagrindinė auditorija yra Europos kraštutiniai dešinieji ir galbūt Amerikos kraštutiniai dešinieji bei Donaldas Trumpas“, – „Bloomberg“ aiškino Rytų studijų centro Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas Jakubas Jakobowskis.
„Būti geriausiu tiek Kinijos, tiek radikalių respublikonų draugu yra sunkus balansavimo veiksmas. Ukrainoje tai pavyksta“, – pridūrė ekspertas.
Jei V.Orbano tikslas yra parodyti, kad ES jo negali sulaikyti, tai jam tai pavyksta, teigia D.Hegedusas iš Vokietijos Maršalo fondo, kuris kaip vieną iš galimybių pasiūlė sutrumpinti Vengrijos pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą – kol blokas nesiims veiksmų, tai bus V.Orbano šou.
Jis „smūgiuoja gerokai aukščiau savo svorio, – sakė D.Hegedusas. – Jis tai daro labai strategiškai, ir nėra jokių ženklų, kad ES pabudo ir ėmėsi ką nors daryti.“
Parengta pagal „Kyiv Post“ ir „Bloomberg“ inf.
