„Artimieji Rytai išgyvena lemiamą akimirką“, – per spaudos konferenciją Beirute sakė P. Parolinas, atvykęs į Libaną su kelių dienų vizitu.
Šventasis Sostas „prašo priimti taikos pasiūlymus, kad kovos liautųsi kiekvienoje pusėje, kad būtų paleisti Gazos Ruože esantys įkaitai ir kad reikalinga pagalba netrukdomai pasiektų palestiniečius“, tvirtino jis.
„Libanui, Artimiesiems Rytams ir visam pasauliui tikrai nereikia karo“, – pridūrė kardinolas.
Dabartinis karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ užpuolė Pietų Izraelį. Per smogikų išpuolį žuvo 1 195 žmonės, daugiausia civiliai, rodo oficialiais Izraelio duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai. Be to, „Hamas“ pagrobė apie 250 įkaitų. Reaguodamas į šią ataką, Izraelis inicijavo atsakomąjį puolimą, per kurį Gazos Ruože, anot šios „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo mažiausiai 37 718 žmonių, taip pat daugiausia civiliai.
JAV prezidentas Joe Bidenas gegužės 31 d. pristatė planą, kuris numato paliaubų paskelbimą Gazos Ruože ir įkaitų paleidimą, tačiau karas verda toliau ir didėja susirūpinimas dėl platesnio regioninio konflikto, į kurį gali įsitraukti „Hamas“ sąjungininkė Libano grupuotė „Hezbollah“.
Libano premjeras Najibas Mikatis trečiadienį paragino nesieti „Libano stabilumo ir interesų su itin sudėtingais konfliktais ir nesibaigiančiais karais“.
Nuo spalio 7-ąją surengto „Hamas“ išpuolio Izraelis ir „Hezbollah“ praktiškai kasdien apsikeičia ugnimi. Per smurto bangą Libane jau žuvo daugiau nei 480 žmonių – nors tai daugiausia smogikai, į šį skaičių taip pat įtraukti 94 civiliai. Tuo tarpu Izraelyje žuvo 15 karių ir 11 civilių.
P. Parolinas per savo vizitą susitiko su politiniais ir religiniais lyderiais. Jis trečiadienį teigė, kad Vatikanas yra „labai susirūpinęs“ dėl vakuumo Libano prezidento poste. Valstybės vadovo išrinkimas yra „skubi ir absoliuti būtinybė“, nurodė jis ir išreiškė viltį, kad „politinės partijos nedelsdamos ras sprendimą“.
Libanas prezidento neturi nuo 2022 m. spalio pabaigos. Nė vienas iš dviejų pagrindinių parlamento blokų – „Hezbollah“ ir jų oponentai – neturi daugumos, reikalingos prezidento išrinkimui, o surengti balsavimai nedavė vaisių.
