„Vengrija yra pasirengusi paremti premjero Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą“, – V. Orbanas paskelbė socialiniame tinkle „X“ po abiejų lyderių susitikimo Briuselyje ES aukščiausiojo lygio susitikimo metu.
V. Orbano parama pašalina pagrindinę kliūtį M. Ruttei perimti transatlantinio aljanso vairą, todėl Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas liko vienintelis kitas kandidatas.
Išskyrus Rumuniją, visos kitos 31 NATO šalys yra pasirengusios paremti M. Rutte, kurio paskyrimui reikalingas sąjungininkų sutarimas.
V. Orbanas sakė, kad davė sutikimą, gavęs garantiją iš M. Rutte, kad jis laikysis susitarimo, kurį V. Orbanas praėjusią savaitę pasiekė su dabartiniu NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dėl NATO plano koordinuoti ginklų tiekimą Ukrainai.
Pagal šį susitarimą Budapeštas „neblokuos“ Aljanso planų atlikti didesnį vaidmenį ginklų tiekime, tačiau Vengrija neturės prisidėti prie šios iniciatyvos.
„Kitas mūsų žingsnis šią savaitę buvo užtikrinti, kad šis susitarimas atlaikytų laiko išbandymą“, – paskelbė V. Orbanas kartu su nuotrauka, kurioje jis ir M. Rutte spaudžia vienas kitam ranką, ir su M. Rutte pasirašytu laišku.
Slovakijoje, kuri iki šiol buvo neapsisprendusi dėl M. Rutte paskyrimo, antradienį žiniasklaida pranešė, kad prezidentas Peteris Pellegrinis pritarė M. Rutte kandidatūrai mainais į Nyderlandų pagalbą įsigyjant oro gynybos įrangą.
NATO diplomatai sakė, kad tikisi, jog Rumunijos prezidentas K. Iohannisas netrukus paskelbs, kad pasitraukia iš varžybų, nors oficialaus pranešimo iš Bukarešto dar nebuvo.
M. Rutte tikriausiai pradės eiti pareigas, kai spalio 1 dieną baigsis J. Stoltenbergo kadencija.
V. Orbano paskelbtame laiške M. Rutte taip pat „atsižvelgė“ į kritiškas pastabas, kurias jis 2021 metais išsakė apie V. Orbano populistinę dešiniųjų vyriausybę ir kurios „sukėlė nepasitenkinimą Vengrijoje“.
Jis pažadėjo „išsaugoti vienybę ir su visais sąjungininkais elgtis vienodai supratingai bei pagarbiai“.
