„Nepriklausomai nuo išrinktų skirtingų partijų ir skirtingų daugumų parlamentuose, visada matėme, kad NATO sąjungininkės lieka įsipareigojusios aljansui, nes tai yra visų jų saugumo interesas, – sakė J. Stoltenbergas Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. – Taigi tikiuosi, kad Prancūzija ir ateityje išliks tvirta bei svarbi sąjungininkė.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį sukėlė šoką visoje Europoje, paleisdamas parlamentą ir paskelbdamas pirmalaikius rinkimus po to, kai ES rinkimuose jo liberalią partiją sutriuškino kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN).
Trečiadienį E. Macronas apkaltino RN, vadovaujamą konkurentės Marine Le Pen, „dviprasmišku“ požiūriu į Rusiją ir siekiu „pasitraukti iš NATO“.
M. Le Pen partija anksčiau pasisakė už pasitraukimą iš JAV vadovaujamos NATO karinės vadovybės struktūros, bet ne už visišką išėjimą iš aljanso.
Neseniai RN lyderiai pasiūlė nekeisti Prancūzijos statuso NATO, kol vyksta Rusijos karas Ukrainoje.
Prancūzijos vadovas Charles‘is de Gaulle‘is praeityje, 1966 metais, dėl nepasitenkinimo JAV dominavimu, atšaukė Prancūziją iš NATO karinės vadovybės.
Šį sprendimą, dėl kurio NATO perkėlė savo būstinę iš Paryžiaus į Briuselį, buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy atšaukė tik 2009 metais.
