Turkija ir Vengrija yra vienintelės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės, neratifikavusios Švedijos prašymo, nors nuo jo pateikimo praėjo jau pusantrų metų. Jos galiausiai sutiko, kad į NATO būtų priimta kartu su Švedija paraišką pateikusi Suomija, ji balandį tapo 31-ąja NATO nare.
Lapkričio mėnesį Turkijos parlamento Užsienio reikalų komitetui nepavyko suderinti teksto, dėl kurio būtų balsuojama parlamente, tad jis vėl susirinko antradienio popietę. „Komiteto posėdis prasidėjo. Švedijos byla yra 10-oje darbotvarkės vietoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės CHP partijos įstatymų leidėjas Utku Cakirozeris, Užsienio reikalų komiteto narys.
Jei komitetas pritars, dėl Švedijos prašymo tapti NATO nare balsuos parlamentas, jame daugumą vietų turi valdantysis R. T. Erdogano aljansas. NATO sąjungininkės spaudžia Turkiją, Prancūzija pareiškė, kad Aljanso patikimumui „iškilo pavojus“.
Gruodį R. T. Erdoganas susiejo Švedijos narystę su JAV Kongreso sprendimu sutikti parduoti Turkijai naikintuvus F-16. Jis taip pat sakė, kad NATO sąjungininkės, įskaitant Kanadą, turėtų panaikinti Ankarai įvestus ginklų embargus.
Ekspertų manymu, Švedijos narystė NATO ir F-16 pardavimas Turkijai bus tam tikru mastu koordinuojamas, nes nė viena šalis nepasitiki kita.
Senstančios Turkijos oro pajėgos nukentėjo, kai 2019 m. Ankara buvo pašalinta iš JAV vadovaujamos bendros naikintuvų F-35 programos. Tai buvo atsakas į R. T. Erdogano sprendimą įsigyti pažangią Rusijos priešraketinės gynybos sistemą, NATO jį įvertino kaip keliantį grėsmę saugumui.
Pasak ekspertų, Turkijos parlamente nėra tvirto sutarimo dėl Švedijos narystės NATO, jo nėra ir JAV Kongrese dėl F-16 pardavimo. R. T. Erdogano retorika prieš Izraelį prasidėjus karui su „Hamas“ dar labiau apsunkino procesą, nors abi problemos nėra tiesiogiai susijusios. Norint sėkmingai užbaigti abu procesus, reikia R. T. Erdogano ir JAV prezidento Joe Bideno valios.
