Švedijos prašymas prisijungti prie NATO yra įstrigęs nuo praėjusių metų gegužės, pasipriešinus Turkijai ir Vengrijai; neseniai jį dar labiau apsunkino prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris susiejo Švedijos narystę su Ankaros prašymu įsigyti iš JAV naikintuvų F-16.
Švedija ir Suomija pernai atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą grindė Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Jų prašymus greitai patvirtino visos Aljanso narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Ankara ir Budapeštas galiausiai nusileido ir šių metų balandį Suomija buvo priimta į NATO gretas kaip 31 aljanso narė.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės, neratifikavusios Švedijos prašymo, nors nuo jo pateikimo praėjo jau 19 mėnesių.
Antradienį Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas pritarė šiai priemonei.
„Protokolas (dėl Švedijos stojimo į NATO) buvo priimtas komitete“, – po balsavimo AFP sakė opozicinės CHP partijos įstatymų leidėjas, Užsienio reikalų komiteto narys Utku Cakirozeris.
Šis žingsnis atveria kelią balsavimui visame parlamente, kuriame R. T. Erdogano valdantysis aljansas turi daugumą vietų. Iškart nebuvo aišku, kada balsuos visas parlamentas.
Liepos mėnesį R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl Švedijos narystės NATO, po to, kai Stokholmas ėmėsi griežtų priemonių su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara vadina teroristinėmis.
NATO sąjungininkės darė spaudimą Turkijai, o Prancūzija pareiškė, kad aljanso patikimumas „atsidūrė pavojuje“.
„Turkijos parlamente nėra tvirto sutarimo dėl Švedijos narystės NATO, jo nėra ir JAV Kongrese dėl F-16 pardavimo“, – AFP agentūrai sakė Ozguras Unluhisarciklis, analitinio centro „US German Marshall Fund“ Ankaros biuro direktorius.
R. T. Erdogano retorika prieš Izraelį prasidėjus karui su „Hamas“ dar labiau sustiprino susirūpinimą Vašingtone.
„Nors abi problemos nėra tiesiogiai susijusios, Turkijos pareiškimai, kuriais ji palaikė „Hamas“, dar labiau apsunkino procesą dėl F-16“, – sakė O. Unluhisarciklis ir pridūrė, kad praėjusį savaitgalį kurdų kovotojų nužudyti Turkijos kariai taip pat gali turėti įtakos Švedijos narystei NATO.
„Bet jei Joe Bidenas ir R. T. Erdoganas pademonstruos reikiamą valią, galime tikėtis, kad procesas netrukus bus užbaigtas“, – pridūrė jis.
