Šaudynės prasidėjo netrukus po to, kai žurnalistas ir universiteto magistrantas Jakobas Weizmanas atvyko laikyti albanų kalbos egzamino. Jis pasakojo, kad mažame kambaryje buvo tik jis ir profesorius.
„Egzamino metu išgirdau šūvius ir riksmus“, – teigė jis.
Abu jie sustingo, nežinodami, ką daryti.
„Galiausiai pasirodė policija, pasigirdo daugiau šūvių ir riksmų“, – pasakojo studentas.
Jis užrakino klasės duris ir pastatė improvizuotą barikadą, karštligiškai stumdydamas prie durų stalus, kėdes ir viską, ką tik rado.
„Manau, kad šaulys iš fakulteto vidaus išėjo į lauką, į balkoną, kur šaudė į žmones iš lauko, – „The Guardian“ pasakojo 25 metų jaunuolis. – Buvo žmonių, kurie slėpėsi ant stogo atbrailos“.
Keliose nuotraukose matyti, kaip ant stogo atbrailos pritūpę studentai, kurie, regis, bando pasislėpti nuo šaudžiusio asmens. Vėliau policija pranešė, kad žuvo mažiausiai 15 žmonių ir 24 buvo sužeisti.
Netrukus po to, kai J.Weizmanas pastatė barikadą, jis sakė išgirdęs, kad kažkas bando atidaryti kambario, kuriame jis buvo, duris.
„Jis ėjo per kiekvieną klasę, norėdamas pažiūrėti, ar ten nėra žmonių, kad galėtų juos nušauti, – sakė jis. – Mes užrakinome duris likus vos penkioms minutėms iki jo bandymo atidaryti duris“.
Jis ir jo profesorius liko kambaryje apie valandą, rašė žinutes savo artimiesiems ir prašė žmonių pranešti policijai, kad jie įstrigo 309A kambaryje.
„Aš tiesiog bandžiau pasakyti žmonėms, kas vyksta, skambinau mamai, skambinau savo merginai, – sakė jis. – Jei tai pabaiga, bandai pasakyti, ką gali. Niekada nesi pasiruošęs tokiai situacijai.“
Po to, kai iš pradžių jis išgirdo daug šaudymo ir riksmų, atrodė, kad viskas šiek tiek nurimo.
„O po 30 minučių pasigirdo dar daugiau šaudymo ir rėkimo“, – pridūrė jis.
Galiausiai porą evakuavo policija.
„Mums išeinant, visame fakultete buvo tiesiog pilna kraujo“, – nurodė studentas.
Už universiteto ribų per XIV a. Karolio tiltą važiavo policijos ir greitosios pagalbos automobiliai. Miesto centre, kur prieš kelias valandas minios žmonių lankėsi judriose kalėdinėse mugėse, pareigūnai ištuštino aikštes.
„Išgirdome garsius šūvius, – BBC pasakojo 18-metis Joe Hylandas iš Kornvalio. – Bet daug negalvojome, kol išgirdome, kaip žmonės rėkia, bėga, kaukia sirenos. Tada pagalvojome, kad tai rimta.“
Vienas iš jo draugų buvo su ramentais, todėl jie negalėjo bėgti. Vietoj to grupė draugų, kurie buvo atvykę atostogauti į Prahą, kuo greičiau kulniavo tolyn.
Kitas liudininkas, 43 metų Ivo Havranekas, iš pradžių atmetė girdėtus garsius trenksmus, manydamas, kad tai triukšmingi turistai arba iš netoliese esančios filmavimo aikštelės sklindantys garsai.
„Tada staiga iš pastato išbėgo studentai ir mokytojai, – pasakojo jis agentūrai „Reuters“. – Ėjau pro minią nesuprasdamas, kas iš tikrųjų vyksta. Nebuvau pasirengęs pripažinti, kad Prahoje gali nutikti kažkas panašaus“.
Tik pamatęs policijos pareigūnus su automatiniais šautuvais, jis suprato, kad tai rimta.
„Jie šaukė man bėgti“, – pasakojo jis.
Jaunavedžiai 34 metų Tomas Leese'as ir 31 metų Rachael per medaus mėnesį mėgavosi gėrimais Slivovicos muziejuje, esančiame netoli tos vietos, kur įvyko šaudymas.
„Į vidų įėjo policininkas ir pradėjo garsiai šaukti“, – pasakojo T.Leese'as. Kai jis pareigūnų paprašė vertimo, policininkai jam pasakė, kad yra aktyvus šaulys ir kad liktų viduje bei nesiartintų prie pavojaus zonos.
„Darbuotojai buvo labai ramūs, labai greitai išjungė visas šviesas ir ragino mus išlikti ramiems“, – pridūrė jis.
Pora buvo laikoma muziejuje daugiau nei valandą, kol lauke kaukė sirenos.
Kitapus Palacho aikštės esančios koncertų salės „Rudolfinum“ galerijos direktorius Petras Nedoma Čekijos televizijai sakė, kad matė šaulį.
„Galerijoje mačiau jaunuolį, kuris rankoje turėjo kažkokį ginklą, panašų į automatinį, ir šaudė link Maneso tilto. Pakartotinai, su tam tikrais pertrūkiais, paskui mačiau, kaip jis šaudė, pakėlė rankas į viršų ir numetė ginklą ant gatvės, jis gulėjo ten, ant pėsčiųjų perėjos“, – sakė jis.
Čekijos policija vėliau apibūdino šaulį kaip 24 metų Karolio universiteto studentą, kuriam įtakos turėjo panašūs šaudymai užsienyje. Jo kūną policija rado ketvirtadienį.
Po pokalbio su policija J.Weizmanas sakė, kad kita jo užduotis buvo atgauti daiktus, kuriuos jis paliko egzamino kabinete, kai buvo skubiai evakuotas.
„Nemanau, kad dar kada nors galėsiu įkelti koją į fakultetą, – sakė jis. – Per 15 gyvenimo JAV metų to niekada nebuvo nutikę. Tačiau Čekijoje tai nutinka pirmą kartą“.
Prahos mero Bohuslavo Svobodos, kurio biuras Prahos Naujojoje rotušėje yra netoli nusikaltimo vietos, reakcija atspindi daugelio vietos gyventojų sumišimą, kai jie stengėsi suvokti įvykusį siaubą.
„Visada galvojome, kad toks dalykas (red. past. šaudynės) mūsų neliečia, – sakė jis nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui „Ceske Televize“. – Dabar paaiškėjo, kad, deja, mūsų pasaulis taip pat keičiasi ir čia taip pat atsiranda pavienių šaulių problema.“
Vis dėlto šis incidentas tikriausiai yra ne toks iškrentantis iš konteksto, kaip atrodo iš tokių pastabų. Ketvirtadienį policija pranešė, kad šaulys teisėtai turėjo kelis šaunamuosius ginklus, o šį faktą galima paaiškinti tuo, kad Čekijoje galioja vieni iš liberaliausių ginklų laikymo įstatymų ES.
Čekijos teisės aktuose dėl šaunamųjų ginklų pripažįstama „teisė įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus“, o dar 2021 m. padaryta Konstitucijos pagrindinių teisių chartijos pataisa teisiškai garantuojama „teisė ginklu ginti savo ar kito asmens gyvybę“.
Pataisa buvo priimta po 102 000 piliečių pasirašytos peticijos, kuria buvo nepritarta Europos Komisijos pasiūlymui apriboti šaunamųjų ginklų laikymą visoje ES.
Pasipriešinimas atspindėjo ilgą ginklų turėjimo Čekijos žemėse istoriją, siekiančią 1419 m. husių sukilimo prieš katalikų bažnyčią laikus. Nors 1939–1945 m. nacių okupacijos metu ir šaltojo karo metais Čekoslovakiją valdžiusio komunistinio režimo metu ginklų nuosavybė buvo griežtai kontroliuojama, po 1989 m. aksominės revoliucijos, paskelbusios komunizmo pabaigą, ginklų turėjimas vėl plačiai paplito.
2020 m. šalyje, kurioje gyvena apie 10,6 mln. žmonių, buvo daugiau nei 307 000 teisėtų ginklų savininkų, kurių didžioji dauguma, kaip nuosavybės turėjimo priežastį, nurodė saugumo ir apsaugos sumetimus.
Ginklų nuosavybė neatsiejama nuo išdidžios Čekijos ginkluotės gamybos tradicijos. Galbūt neatsitiktinai šioje palyginti ramioje Vidurio Europos šalyje masinės šaudynės nėra nežinomas reiškinys.
Per vieną išpuolį 2015 m. vasario mėn. 63 metų vyras dviem pistoletais nušovė aštuonis žmones restorane rytiniame Uhresky Brodo mieste, o po to nusižudė pats. Kaip ir šaudymo Prahoje atveju, šaulys abu šaunamuosius ginklus turėjo teisėtai.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
