Abejų JAV partijų kandidatai naudoja pažangias priemones, kurias sukurti padėjo dirbtinis intelektas, daugelio technologijų ekspertų vadinamas lazda su dviem galais.
DI programomis galima akimirksniu klonuoti politiko balsą ir sukurti vaizdo įrašus bei tekstą, kuris atrodo toks tikroviškas, kad rinkėjams būtų sunku atskirti tikrovę nuo pramano ir dėl to nukentėtų pasitikėjimas rinkimų procesu.
Tuo pat metu kampanijose greičiausiai bus naudojamos technologijos, skirtos padidinti operacijų efektyvumą visose srityse, pradedant rinkėjų duomenų bazės analize ir baigiant elektroninių laiškų rėmėjams kūrimu.
Birželį Floridos gubernatoriaus Rono DeSantiso prezidento rinkimų štabas išplatino vaizdo įrašą, kuriame buvęs prezidentas Donaldas Trumpas neva apkabina Anthony Fauci, kurį respublikonai per koronaviruso epidemiją buvo pavertę atpirkimo ožiu.
Naujienų agentūros AFP faktų tikrintojai nustatė, kad šiame įraše naudojami DI sukurti vaizdai.
J. Bidenui oficialiai pranešus sieksiant būti išrinktu naujai kadencijai, Respublikonų partiją balandį išplatino vaizdo įrašą, kuriame, jos teigimu, matyti „DI sukurtas šalies ateities vaizdas“, jam laimėjus tapsiantis realybe.
Jame rodomi tikroviški vaizdai, kaip Volstrytą apima panika, Kinija įsiveržia į Taivaną, imigrantų bangos nušluoja pasienio agentus, o San Franciske siaučiant nežabotam nusikalstamumui įvyksta karinis perversmas.
Tarp kitų su rinkimų kampanijomis susijusių DI sukurtų vaizdų pavyzdžių – suklastotos nuotraukos, kuriose D. Trumpą nuvelka Niujorko policininkai bei vaizdo įrašas, kuriame J. Bidenas skelbia nacionalinę mobilizaciją, skirtą padėti Ukrainai jos kare su Rusija.
„Laukiniai vakarai“
„Kūrybiškas DI kelia grėsmę išpūsti internetu plintančios dezinformacijos kampanijas,“ – vienoje iš naujausių ataskaitų teigia nepelno organizacija „Freedom House“, perspėdama, kad ši technologija Jungtinėse Valstijose jau naudojama rinkimų metu apjuodinti oponentus.
„Dezinformacijos skleidėjai naudoja DI sukurtus vaizdus, garso įrašus ir tekstus, padedančius lengviau iškreipti tiesą, todėl atskirti ją nuo melo tampa sunkiau.“
Žiniasklaidos grupės „Axios“ ir verslo informacijos firmos „Morning Consult“ rugsėjį paskelbtos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. amerikiečių mano, kad naudojant DI sukurtos melagystės turės įtakos 2024 m. rinkimų rezultatams.
Kaip rodo apklausos rezultatai, dėl DI mažiau pasitikėsiantys rinkimų rezultatais teigė maždaug trečdalis amerikiečių.
Stebėtojai perspėja, kad itin įtemptoje politinėje aplinkoje tokios nuomonės gali pakurstyti visuomenės pyktį dėl rinkimų proceso, kaip kad nutiko 2021 m. sausio 6 d., kuomet, D. Trumpui pareiškus, kad 2020 m. rinkimus jis pralaimėjo dėl klastos, jo rėmėjai šturmavo JAV kongresą.
„Nors (DI) šablonus lengva naudoti ir jie daug nekainuoja, mūsų laukia tokie rinkimų štabų pareiškimai ir atsikirtimai, kad atsidursime tikruose Laukiniuose vakaruose – galimybės atskirti suklastotą medžiagą nuo tikros bus ribotos ir nebus aišku, kokį poveikį tokie pareiškimai turės rinkimų rezultatams,“ – paaiškino Darrellis Westas iš bendrovės „Brookings Institution“.
„Keičia žaidimo taisykles“
Tuo pat metu, DI sparčiai tobulėjant, ši priemonė „keičia žaidimo taisykles“ ir padeda suprasti rinkėjus ir kampanijų tendencijas „molekuliniu lygmeniu“, teigė bendrovės „Junction AI“ vadovas Vance Reavie.
Pirmiau rinkimų štabams reikėdavo samdyti brangius konsultantus, kad šie parengtų informavimo planus, valandų valandas kurti kalbas, aptartinus klausimus ir įrašus socialiniuose tinkluose; tuo tarpu naudojant DI tuos pačius darbus atlikti galima nepalyginamai greičiau, naujienų agentūrai AFP paaiškino V. Reavie.
Tačiau galimybės piktnaudžiauti šia technologija atsiskleidė, naujienų agentūrai AFP paprašius DI pagrindu veikiančios sistemos „ChatGPT“ sukurti D. Trumpui palankų rinkiminį naujienlaiškį, tuo tikslu naudojant faktų tikrintojų iš JAV jau paneigtus melagingus buvusio prezidento pareiškimus: sistema vos per kelias sekundes pateikė sklandų rinkimų kampanijos dokumentą, pilną tokių melagysčių.
AFP tuomet paprašius sistemos sukurti „piktesnį“ laišką, ji tas pačias melagystes atpylė kur kas labiau apokaliptiniu tonu.
Valdžia stengiasi sukurti DI kontrolės priemonių, o kai kuriose JAV valstijose, pavyzdžiui, Minesotoje priimami teisės aktai, pagal kuriuos išmaniosios klastotės (angl. deepfake), skirtos pakenkti politiniams kandidatams ar daryti poveikį rinkimų rezultatams, būtų laikomos nusikaltimu.
J. Bidenas pirmadienį pasirašė ambicingą vykdomąjį įstatymą, skirtą užtikrinti „saugų ir patikimą“ DI naudojimą.
„Išmaniosiose klastotėse DI sukurtas garsas ir vaizdas naudojamas reputacijai suteršti... skleisti melagienas ir sukčiavimo tikslais,“ – pasirašydamas įsakymą kalbėjo J. Bidenas.
Jis išreiškė susirūpinimą, kad sukčiai gali paimti trijų sekundžių trukmės kieno nors balso įrašą ir sukurti išmaniąją garso klastotę.
„Esu matęs tokią, kurioje kalbu pats,“ – sakė jis.
„Tariau, kada po galais aš tai pasakiau?“
