Rinkimų kampanija Lenkijoje užtvindyta dezinformacijos

Prieš pat sekmadienį vyksiančius Lenkijos parlamento rinkimus namų ūkiai visoje šalyje gavo lankstinukus su guminiame plauste jūroje susigrūdusių migrantų nuotrauka.

Rinkimai Lenkijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rinkimai Lenkijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 10, 2023, 11:01 AM, atnaujinta Oct 10, 2023, 11:02 AM

„Invazija! Jie ateina! Pasakykite „ne“ nelegalių imigrantų antplūdžiui į Lenkiją“, – rašoma lankstinuke siekiant paveikti rinkėjus per referendumą, vyksiantį tą pačią dieną kaip ir rinkimai.

Referendumą dėl migracijos paskelbė euroskeptiška valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), valdanti nuo 2015 m. ir dabar susidurianti su proeuropietiškos centristų opozicijos iššūkiu.

„Ši rinkimų kampanija skęsta dezinformacijoje, – sakė SWPS universiteto Varšuvoje profesorė Katarzyna Bakowicz. – Tai nėra gryna ir paprasta dezinformacija, tik suklastotos naujienos. Tai pusiau tiesos, šališka informacija, manipuliacijos, kurias sunkiau nustatyti“.

Ta pati migrantų nuotrauka, padaryta 2015 m., naudojama ir PiS kampanijos vaizdo klipuose, kartu su susirėmimų miestuose ir smurto prieš moteris scenomis. „Tikslas yra sukelti stiprias emocijas“, – sakė socialinių tinklų analitikė Anna Mierzynska.

Premjero Mateuszo Morawieckio rinkimų kampanijos filmuke į Italijos Lampedūzos salą atvykstančių migrantų vaizdai rodomi kartu su moters užpuolimu nepateikiant jokio konteksto. AFP atliktas tyrimas atskleidė šio vaizdo įrašo šaltinį – tai buvo užpuolimas 2016 m. Berlyno metro, jį įvykdęs Bulgarijos pilietis buvo nuteistas.

Kiti kampanijos vaizdai rodo teroro išpuolį Zaventemo oro uoste Belgijoje 2016 m. ir migrantų išsiuntimą iš Libijos į Egiptą taip pat nepateikiant konteksto.

Tie patys rinkimų kampanijos vaizdo įrašai, socialiniuose tinkluose peržiūrėti daugiau nei 10 mln. kartų, rodomi ir per vyriausybę palaikančios valstybinės žiniasklaidos naujienų laidas.

Žiniasklaidos ir komunikacijos ekspertė Karina Stasiuk-Krajewska sakė, kad pagrindinis valstybinis kanalas TVP taiko „rusų propagandai būdingus metodus klastojant akivaizdžius faktus“. Ji atkreipė dėmesį į vieną konkretų atvejį, kai valstybinė žiniasklaida nutylėjo, kiek žmonių dalyvavo antivyriausybiniame mitinge Varšuvoje spalio 1 d., jų buvo susirinkę šimtai tūkstančių.

„Be jokių stabdžių“

Varžybos prieš rinkimus vyksta apylygiai ir „atrodo, kad tikslas pateisina priemones“. „Politikai prarado stabdžius“, – sakė A. Mierzynska. „Per šią milžinišką dezinformacijos kampaniją paveikti visi komunikacijos kanalai, – sakė ji. – Rinkimų kampanijos vaizdo įrašuose nėra faktų ar duomenų (...) tik manipuliavimas emocijomis“.

Pasak K. Stasiuk-Krajewskos, „tokioje susiskaldžiusioje visuomenėje dezinformacija neišvengiamai tampa puikia priemone emocijoms kurstyti“.

Ekspertai, nors pastebi valdančiųjų partijos klaidinančios informacijos gausą, taip pat pabrėžia, jog tą patį naudoja ir liberali opozicija.

Opozicija irgi žaidžia neigiamomis emocijomis, perspėdama apie neišvengiamą pasitraukimą iš Europos Sąjungos, nors vyriausybė ne kartą sakė norinti, kad Lenkija liktų bloke.

Analitikai teigia, kad per kampaniją yra mažai dezinformacijos iš išorės, dėl kurios praeityje ne kartą kaltinta Rusija.

Pasak A. Mierzynskos, Lenkija „daugelį metų patyrė didžiulį įvairių naratyvų antplūdį: prieš vakcinas, imigraciją, antivokiškus ir antieuropietiškus naratyvus, tapusius viešojo diskurso dalimi“. „Šiuo požiūriu tai ideali situacija Rusijai. Jai nieko nereikia pridėti, dezinformacija prasismelkia pati“, – sakė analitikė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.