Pasak CNN, V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo 2023 m. „nacionalinei gynybai“ skiriama 4,98 trilijono rublių (apie 48 mlrd. eurų). Tačiau, remiantis vyriausybės dokumentu, kurį išanalizavo naujienų agentūra „Reuters“, ši prognozė padvigubinta iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd. eurų). Tai beveik tris kartus daugiau nei Rusija gynybai išleido 2021 m.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Janis Kluge teigė, kad ši suma, vertinant doleriais, 2023 m. sieks iki 300 mlrd. (277,4 mlrd. eurų).
Karališkojo Jungtinių pajėgų gynybos ir saugumo studijų instituto Rusijos ekonomikos specialistas Richardas Connolly nurodė, kad iki visiškos invazijos Rusija gynybai išleisdavo apie 3–4 proc. savo metinio bendrojo vidaus produkto, o dabar tai gali būti apie 8–10 proc.
Nuo karo pradžios Rusijos biudžeto deficitas smarkiai išaugo, iš dalies dėl mažesnių pajamų iš naftos ir dujų eksporto dėl sankcijų, ir didelių nuolaidų likusiems klientams.
Pajamos iš naftos ir dujų sektoriaus sausio-liepos mėn. buvo 41 proc. mažesnės nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu. CNN savo straipsnyje pabrėžė, kad tai reiškia, kad vyriausybė turi daugiau skolintis. Valstybės skola, kuri šiuo metu sudaro 14,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didės.
„Padidinsime savo skolą, tai beviltiška situacija. Turėsime tai padaryti, nes auga mūsų išlaidų pusė“, – praėjusį mėnesį sakė Rusijos finansų viceministrė Irina Okladnikova.
„Rusija yra tokioje padėtyje, kad tiesiog negali gyventi su daug mažesne naftos kaina. Makroekonominis stabilumas priklauso nuo to, ar naftos kainos išliks dabartinio lygio“, – teigė Liamas Peachas iš bendrovės „Capital Economics“.
Berlyne įsikūrusio „Carnegie“ Eurazijos centro bendradarbė Aleksandra Prokopenko nurodė, kad Rusija gali būti pajėgi finansuoti karą dar maždaug metus, tačiau jei jis užsitęs toliau, vyriausybė turės priimti „sunkius sprendimus“.
„Kompromisas bus toks, kad teks didinti mokesčius arba mažinti išlaidas infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir tiltams prižiūrėti, nes karui reikės vis daugiau išlaidų“, – sakė ji CNN.
Analitikas L.Peachas išlieka tokios pačios nuomonės. Jo teigimu, Rusijai artimiausiu metu reikės užlopyti biudžeto deficitą ir ji gali padidinti mokesčius pelningiausiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, bankams ir energetikos bendrovėms.
„Didžiausios Rusijos bendrovės vis labiau bus pavaldžios vyriausybei. Nuolatinio įsipareigojimo siekti karinių tikslų kaina bus Rusijos augimo perspektyvų ir gyvenimo lygio silpnėjimas“, – sakė jis.
