Varšuva nori garantijų, kad Briuselis pratęs laikinus apribojimus ir suteiks finansinę paramą, kad Lenkijoje neužstrigtų nė viena prekė, rašo „Politico“.
Toks vienašališkas žingsnis pažeistų ES bendrąsias prekybos taisykles, tačiau Varšuva tvirtina, kad jis būtinas, nes ukrainietiški produktai nukonkuruoja Lenkijos ūkininkų produkciją.
„Mūsų ūkininkų interesai mums yra svarbiausi, – antradienį po ES žemės ūkio ministrų susitikimo Briuselyje tvirtino Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas. – Mūsų sprendimai nėra nukreipti prieš ką nors, jie visų pirma skirti mūsų ūkininkams.“
Pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir užblokavus jos Juodosios jūros uostus, ES rytines šalis – Lenkiją, Rumuniją ir kiek mažiau Bulgariją, Vengriją ir Slovakiją – užplūdo neregėtas ukrainietiškų grūdų kiekis.
Priežastys buvo stebėtinai paprastos. Nepaisant karo, prekyba grūdais vis dar priklauso nuo rinkos, ir, kaip ir bet kuri kita prekė, pigesni grūdai visada randa pirkėjus. Ukrainietiški grūdai yra aukštos kokybės ir pigūs, bet tik jei jie gabenami jūra arba palyginti nedideliais atstumais į šalies gilumą.
Kai grūdai patekdavo į Lenkiją, didžioji jų dalis pasiekdavo tik rytinį su Ukraina besiribojantį regioną.
R. Telusas kaltino tarptautinius prekybininkus, kad šie per sieną gabena ukrainietiškus grūdus ir parduoda juos vietos tarpininkams, pavyzdžiui, malūnams ir pašarų gamintojams. Savo ruožtu Lenkijos ūkininkai pastebėjo, kad mažėja jų pačių produkcijos paklausa.
Solidarumo klausimas
Tačiau sąjungininkų, remiančių Lenkiją ir kitas keturias šalis, yra nedaug.
„Šis laikinas draudimas buvo absoliučiai būtinas, nes šios šalys nebūtų atlaikiusios spaudimo“, – sakė Lenkijos ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis.
Kiti į tai žiūri kitaip.
Aukščiausi Ukrainos pareigūnai kritikavo apribojimus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad bet koks apribojimų pratęsimas yra „visiškai nepriimtinas ir visiškai neeuropietiškas“.
„Mūsų pozicija aiški: Ukrainos eksporto sausuma blokavimas po rugsėjo 15 d., kai baigs galioti atitinkami apribojimai, yra nepriimtinas bet kokia forma“, – pirmadienio vakarą „Telegram“ žinutėje teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskio susierzinimas kilo po savaitės, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nutraukė Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, vėl įvedė jūrų blokadą ir surengė eilę oro smūgių Ukrainos pakrantės uostams. Pagal Jungtinių Tautų tarpininkaujamą susitarimą dėl grūdų Ukraina per praėjusius metus į pasaulio rinkas eksportavo 33 mln. tonų grūdų. Dabar, kai nuimamas derlius, šis kelias vėl uždarytas.
Daugelis ES šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją, palaiko Ukrainos poziciją. Nors dėl ukrainietiškų grūdų pripažinimo kai kurie ES ūkininkai patiria spaudimą, jos teigia, kad prekybos apribojimai kenkia bloko vidaus rinkos vientisumui ir pastangoms remti Ukrainą.
„Tai nėra pageidavimų tenkinimo programa, kai pasirenkate, kas jums patinka, paimate pinigus iš Briuselio, bet tuo pat metu uždarote sieną“, – pyko Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Ozdemiras, pridurdamas, kad vienintelis veikėjas, kuriam naudingi Lenkijos veiksmai, yra Rusija, siekianti išstumti Ukrainą iš pasaulinės grūdų rinkos.
Dabartiniai apribojimai nustos galioti rugsėjo 15 d. – likus mėnesiui iki Lenkijos rinkimų, per kuriuos bus renkama nauja vyriausybė.
Dabartinė dešinioji vyriausybė tvirtai laikosi nuomonės, kad neleis į savo teritoriją importuoti ukrainietiškų grūdų.
Viskas dėl pinigų
Briuselis nesiėmė jokių veiksmų dėl Lenkijos grasinimų, o nusprendė surengti penkių ES šalių ir Ukrainos derybas už uždarų durų.
Komisijai delsiant, Lietuva pasiūlė perkelti Ukrainos grūdų eksportą per Lenkiją į savo Baltijos jūros uostą Klaipėdą ir dar keturis uostus Estijoje ir Latvijoje.
Tačiau kiekvienas kilometras didina transportavimo išlaidas, todėl Ukrainos produkcija tampa mažiau konkurencinga pasaulinėje rinkoje. Be to, dar prisideda logistikos išlaidos, susijusios su geležinkelių ir sandėliavimo pajėgumų plėtra, ir niekas – mažiausiai Varšuva – nenori apmokėti sąskaitos, kuri gali siekti šimtus milijonų eurų.
R. Telusas nurodė, kad jei Briuselis ar kitos ES šalys norėtų subsidijuoti grūdų gabenimą per Lenkiją, jos gali tai daryti.
„Europos Komisija visada turi lėšų daugeliui įvairių dalykų, todėl gali rasti pinigų ir transportui subsidijuoti, – kalbėjo jis. – Lenkija labai remia Ukrainą – nemanau, kad kas nors tuo abejoja. Tačiau šios paramos svoris turėtų kristi ant visų šalių, ne tik Lenkijai ir kitoms pasienio šalims.“
