„Aš nekreipčiau per daug dėmesio į tai, ką jis pasakė“, – ketvirtadienį dienraščiui „The Guardian“ Kijeve pareiškė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Kiekvienas žmogus gali ką nors pasakyti, kai yra emociškai įsiaudrinęs, o paskui gailėtis... Tikrai žinau, kad tai nėra tikroji jo pozicija“, – pridūrė jis.
B.Wallace'as trečiadienį kritikavo Ukrainą, kad ji elgiasi su Vakarų sąjungininkais „kaip „Amazon“, pateikdama jai reikalingų ginklų sąrašus ir nerodydama pakankamo dėkingumo už Vakarų karinę pagalbą.
„Nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne, žmonės nori matyti šiek tiek dėkingumo“, – sakė B.Wallace'as.
Šios pastabos Kijeve sukėlė nuostabą ir sumaištį, nes jos, atrodo, prieštaravo daugumai Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškimų, kuriuose buvo reiškiama nedviprasmiška parama Ukrainai, o B.Wallace'as tarp Vakarų politikų buvo laikomas vienu didžiausių Kijevo gynėjų.
Panašu, kad kritika buvo atsakas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susierzinimą dėl to, kad NATO nesugebėjo susitarti dėl konkretaus termino, kaip pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso prieš šią savaitę Vilniuje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą.
Ministras pirmininkas Rishi Sunakas greitai atsiribojo nuo B.Wallace'o pastabų, o V.Zelenskis, trečiadienį kalbėdamas Vilniuje į šį pasisakymą sureagavo kiek ironiškai.
„Nežinau, ką jis turi omenyje, kokiais būdais mes dar turėtume būti dėkingi. Tegul jis man parašo... Galbūt ryte turėtume atsibusti ir asmeniškai padėkoti ministrui“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ketvirtadienį O.Danilovas norėjo užbaigti šiuos nesutarimus, aiškindamas, kad B.Wallace'o žodžiai buvo pavienis neapgalvotas išsišokimas, o ne Ukrainos sąjungininkų nuovargio požymis. Jis tvirtino, kad Ukraina visada buvo dėkinga už Vakarų paramą.
„Norėtume daugiau, bet esame dėkingi už tai, ką jau turime“, – sakė jis.
Be to, O.Danilovas išskyrė Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai ir palygino ją su kai kurių kitų šalių parama.
„Jei visi būtų mums padėję tiek, kiek padeda Jungtinė Karalystė, mūsų padėtis dabar būtų visiškai kitokia“, – sakė jis.
„Ypač Jungtinės Karalystės, taip pat JAV, dėka sugebėjome atsilaikyti pačiu pirmuoju karo etapu. Pats pirmas žmogus, su kuriuo mūsų prezidentas kalbėjosi karo pradžioje, buvo Borisas Johnsonas. Vis dar turiu šį istorinį įrašą“, – tęsė jis.
Nors V.Zelenskis į Vilnių atvyko pasipiktinęs dėl to, kad nebuvo prisiimti tvirti NATO įsipareigojimai, vėliau jis pakeitė požiūrį ir norėjo parodyti aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje kaip laimėjimą Ukrainai, ypač atkreipdamas dėmesį į G7 paramos pažadą.
G7 šalys pažadėjo „tvirtai remti strateginį tikslą sukurti laisvą, nepriklausomą, demokratinę ir suverenią Ukrainą“ ir teigė, kad kiekviena šalis sutelks dėmesį į dvišalę paramą, kad padėtų padidinti Ukrainos karinį pajėgumą.
„Pagrindinis mūsų rezultatas yra tai, kad turėsime tiesioginį dialogą su septyniomis šalimis. Su kiekviena šalimi turėsime individualų priėjimą ir matysime geriausią įmanomą bendradarbiavimo būdą“, – kalbėjo O.Danilovas.
Jis teigė, kad G7 pranešimas apie ilgalaikę paramą Ukrainai yra dar viena vinis į Rusijos imperinių ambicijų karstą.
„Teigiamiausias šio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas yra tas, kad juo buvo padėtas taškas Rusijos imperijos atkūrimui. Rusija negali būti imperija be Ukrainos, o po to, ką jie mums padarė, mes niekada nebūsime kartu su jais mažiausiai 50, 80, 100 metų“, – sakė jis.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko tuo metu, kai ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas daro lėtą pažangą, o Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus raketomis ir dronais. Ketvirtadienio rytą karinė valdžia pranešė, kad per naktį virš Kijevo ir aplinkinio regiono buvo numušta 20 Rusijos bepiločių lėktuvų, keturi žmonės mieste buvo sužeisti: du – įkvėpę dūmų, du – nuo skeveldrų.
O.Danilovas paragino turėti kantrybės dėl kontrpuolimo.
„Negalima valgyti neprinokusių vaisių, – sakė jis. – O jei žinote Ukrainos orus, žinote, kada dauguma vaisių prinoksta: rugpjūtį ir rugsėjį“, – šyptelėjo jis.
Jis pridūrė, kad nuolatinis spaudimas rodyti rezultatus yra nenaudingas.
„Situacija dėl kontrpuolimo buvo išpūsta pasaulio žiniasklaidoje. Tai nėra sportinės varžybos. Ant kortos pastatyta labai daug, ant kortos pastatytos žmonių gyvybės“, – sakė jis.
O.Danilovas taip pat paragino Vakarus parengti strategiją, kaip elgtis su pokario Rusija, ir sakė, kad nutrauktas „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino ginkluotas sukilimas „turėtų skambinti pavojaus varpais“ Vakaruose.
Pasak jo, užuot baiminęsi, kad Ukrainos pergalė destabilizuos Rusiją, Vakarai turėtų sutelkti dėmesį į planavimą, kaip elgtis, jei Maskvos valdžia žlugtų.
„Kad ir kas nutiktų, chaosas pasieks Rusiją... Vakaruose ne visi pasirengę Ukrainos pergalei. Didelė problema yra ta, kad niekas neturi atsakymo, ką daryti su Rusija, kaip ji atrodys po karo, kokia bus jos vieta pasaulyje. Ji tikrai neatrodys taip, kaip dabar. Ji bus susiskaldžiusi, susiskaldžiusi iš vidaus, ir pasaulis turėtų būti tam pasiruošęs“, – pareiškė jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
