Kasmet liepos 4 d. milijonai amerikiečių visame pasaulyje švenčia Nepriklausomybės dieną. Šią dieną visoje šalyje uždaromi biurai ir mokyklos, kad žmonės galėtų dalyvauti šventėje. Garsūs paminklai nušvinta ryškiomis šviesomis, o kai kuriuose didžiuosiuose Amerikos miestuose galima išvysti įspūdingus fejerverkų šou.
Tačiau ekspertai perspėja – tyrimai rodo, kad yra itin didelė rizika, kad liepos 4-ąją, kai amerikiečiai švenčia nepriklausomybę nuo Didžiausios Britanijos, įvyks masinės šaudynės.
Antradienį, liepos 4 d. Nepriklausomybės dienos proga, sakydamas kalbą JAV prezidentas Joe Bidenas paragino imtis griežtesnių ginklų kontrolės priemonių ir kartu pasmerkė „tragiškų ir beprasmiškų šaudynių bangą bendruomenėse visoje Amerikoje“.
Pirmadienio vakarą Filadelfijoje per šaudynes žuvo penki žmonės ir keturi buvo sužeisti. Kitos šaudynės įvyko antradienio naktį Fort Vorthe, Teksaso valstijoje, nusinešusios trijų žmonių gyvybes.
„Mūsų tautai švenčiant Nepriklausomybės dieną, meldžiamės už tą dieną, kai mūsų bendruomenėse nebus smurto naudojant ginklus“, – sakė JAV prezidentas.
Šiaurės rytų universiteto kriminologas James'as Alanas Foxas nustatė, kad per pastarąjį dešimtmetį liepos ketvirtąją įvyko 52 masiniai šaudymai – daugiau nei bet kurią kitą dieną.
Laikraščiui „USA Today“ atlikta eksperto analizė pabrėžia, kad šalyje įprasta, jog JAV gimtadienio proga rengiamos šventės kvartaluose ir paradai tampa kraujo praliejimo scenomis.
„Tai, kad yra valstijų, kuriose leidžiama slapta nešiotis ginklą be leidimo, be jokių mokymų, yra problemiška. Pavyzdžiui, kai vyksta kvartalų vakarėliai, žmonės eina ten su ginklais kišenėse. Tada jie gali įsivelti į ginčą net dėl nereikšmingų dalykų, dėl kurių gali kilti susišaudymas“, – sakė J.A.Foxas.
Praėjusiais metais turtingame Čikagos priemiestyje šaulys pradėjo šaudyti nuo stogo ir nužudė septynis žmones, dalyvavusius Nepriklausomybės dienos parade. Šios šaudynės buvo vienos iš virtinės kitų, privertusių Kongrese ginklų kontrolės besibaiminančius respublikonus bendradarbiauti su demokratais ir priimti teisės aktus, kuriuose buvo numatytos kuklios reformos, skirtos smurtui sustabdyti.
Rokfelerio vyriausybės instituto regioninio ginkluoto smurto tyrimų konsorciumo vykdomoji direktorė Jaclyn Schildkraut „The Guardian“ teigė, kad Per Nepriklausomybės dienos šventes, kurios rengiamos tokiu metų laiku, kai nužudymų skaičius istoriškai padidėja, taip pat pakyla oro temperatūra – dar vienas nužudymus lemiantis veiksnys. Pasak jos, dėl karštų orų lengviau „užvirti ginčams“.
„Mes žinome, kad žmogžudysčių skaičius paprastai išauga vasaros mėnesiais, o didžiausias jų skaičius paprastai būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais, – sakė J.Schildkraut. – Daug žmonių susirenka didelėmis grupėmis paprastai atvirose erdvėse, kurios, kaip žinome, būdingos ir masinėms šaudynėms. Be to, žinome, kad kai prie to prisideda tokie dalykai kaip alkoholis <...>, visa tai kartu sudaro tarsi tobulą audrą, dėl kurios viskas labai greitai gali baigtis blogai.“
Kita antroji pagal įvykusių masinių šaudynių skaičių diena – liepos 5 d. Per pastarąjį dešimtmetį per liepos 5 d. buvo įvykdytos 44 masinės šaudynės.
J.A.Foxas liepos 5 d. šaudynes sieja su vakarėliais, kurie tęsiasi po liepos 4-osios, kadangi amerikiečiams suteikiama laisva diena. Trečioje vietoje buvo Naujųjų metų diena – dar vienas tradicinis vakarėlių metas.
Tyrėjų teigimu, pastaraisiais metais masiniai šaudymai liepos 4 d. tapo dažnesni. J.A.Foxo analizė parodė, kad 2019 m. liepos 4 d. įvyko keturios masinės šaudynės, 2020 m. – devynios, 2021 m. – 11, o 2022 m. – 10.
„Manau, kad vienas iš iššūkių šioje srityje yra tai, kad žmonės mano, jog tokie įvykiai niekada negali nutikti ten, kur jie yra.
Egzistuoja mentalitetas, kad nesvarbu, apie kokias masines šaudynes kalbame, žmonės vis dar tai supranta, kaip visų kitų problemą, bet ne jų pačių <...>. Mes, kaip tauta, bendru lygmeniu nedirbame taip efektyviai, kad pirmiausia užkirstume kelią tokiems įvykiams.“
