Nors dažnai manoma, kad nuo karščio daugiausia miršta vyresnio amžiaus žmonės, „didelę dalį – trečdalį – sudarė jaunesni nei 75 metų asmenys“, savo tyrime nustatė Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnyba (Sante Publique France, SPF).
Pastaraisiais metais, ypač 2019 ir 2022-aisiais, Prancūzijoje buvo užfiksuota daugiau karščio bangų, nes dėl klimato kaitos poveikio šis reiškinys dažnėja, tačiau nė vieno atskiro epizodo negalima tiesiogiai susieti su visuotiniu atšilimu.
Vien pernai per tris atskiras karščio bangas SPF užfiksavo 3 000 mirčių.
Tačiau naujausias tyrimas apima visus vasaros karščių laikotarpius, o ne tik pačius didžiausius karščius.
„Dažnai laikoma, kad buvimas karštyje nekelia pavojaus sveikatai karštomis dienomis, bet ne per karščio bangas... nors iš tikrųjų tai taip pat yra susiję su padidėjusia mirties rizika“, – rašė autoriai.
Įtraukus ir šias mirtis, 2014–2022 metais vasaros karščių sukeltų mirčių skaičius buvo nuo 29 612 iki 34 975, t. y. tris kartus didesnis nei vien dėl karščio bangų per tą patį laikotarpį.
SPF naudojo sudėtingus modelius savo skaičiams gauti, įtraukdama temperatūros ir mirtingumo lygio svyravimus, taip pat bandė atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją.
