„Teisė prašyti prieglobsčio yra žmogaus teisė, nepriklausomai nuo asmens kilmės, imigracijos statuso ar to, kaip jis atvyko prie tarptautinės sienos“, – sakoma Volkerio Turko pareiškime.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė naują planą išplėsti prieštaringai vertinamą taisyklę, vadinamą 42-uoju skirsniu, kad būtų galima nedelsiant nepriimti daugiau asmenų, atvykusių prie sienos be leidimo.
Pagal šį planą kiekvieną mėnesį į Meksiką leidžiama skubiai išsiųsti apie 30 000 venesueliečių, haitiečių, kubiečių ir nikaragviečių.
V. Turko pareiškime taip pat perspėjama, kad naujosios priemonės, „atrodo, prieštarauja kolektyvinio asmenų išsiuntimo draudimui ir negrąžinimo principui“.
Tarptautinis negrąžinimo principas garantuoja, kad niekas neturėtų būti grąžinamas į šalį, kurioje jam grėstų kankinimai, žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba bausmė.
JT teisių biuras atkreipė dėmesį, kad dar iki šio žingsnio „JAV imigracijos pareigūnai jau maždaug 2,5 mln. kartų pasinaudojo 42-uoju skirsniu prie pietinės sienos, kad išsiųstų žmones į Meksiką arba jų kilmės šalį, neatlikę individualaus visų jų apsaugos poreikių įvertinimo ir neužtikrinę tinkamo proceso bei procedūrinių garantijų“.
Baltieji rūmai pareiškė, kad tikisi, jog sugriežtintos priemonės padės sumažinti rekordinį migrantų ir prieglobsčio prašytojų, atvykstančių po sunkių, dažnai pavojingų kelionių, kurias organizuoja neteisėtai žmones gabenantys asmenys, skaičių.
Siekdamas nuraminti kritikus kairiųjų gretose, J. Bidenas sakė, kad kiekvieną mėnesį į Jungtines Valstijas iš Kubos, Haičio, Nikaragvos ir Venesuelos bus įleista iki 30 000 reikalavimus atitinkančių migrantų.
Jie turi pateikti paraišką savo gimtojoje šalyje, turėti JAV rėmėją ir būti patikrinti.
JT teisių vadovas teigė palankiai vertinantis „priemones, kuriomis siekiama sukurti ir išplėsti saugius ir reguliarius kelius“.
Tačiau, pridūrė jis, „tokios iniciatyvos neturėtų būti įgyvendinamos pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę prašyti prieglobsčio ir teisę į individualų apsaugos poreikių įvertinimą, sąskaita“.
V. Turkas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad asmenys, kuriems labiausiai reikia prieglobsčio, ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrę asmenys greičiausiai neatitiks griežtų reikalavimų, įskaitant finansinio rėmėjo Jungtinėse Valstijose turėjimą.
Jis pakartojo raginimą gerbti ir ginti pabėgėlių ir migrantų teises prie tarptautinių sienų.
„Girdime daug kalbų apie migracijos krizes, tačiau iš tikrųjų dažnai būtent migruojantys asmenys patiria tikrąją krizę“, – pažymėjo V. Turkas.
„Užuot juos šmeižę ir atėmę iš jų seniai pripažintas teises, turėtume stengtis valdyti migraciją humaniškai ir saugiai, visapusiškai gerbdami kiekvieno žmogaus teises“, – pridūrė jis.
