O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.
Vokietijos vadovo kelionė, į kurią jį lydėjo aukšto rango verslo atstovai, sukėlė diskusijas namuose, jai įvykus taip greitai po to, kai Xi Jinpingas sustiprino savo valdžią. Be to, tarp Vakarų ir Pekino tvyro didelė įtampa įvairiais klausimais – nuo Taivano iki žmogaus teisių pažeidimų.
Priimtas besišypsančio Xi Jinpingo Pekino Didžiojoje liaudies salėje netrukus po atvykimo, O. Scholzas teigė, kad tikisi „toliau plėtoti“ ekonominį bendradarbiavimą, tačiau užsiminė apie sritis, kuriose nesutaria.
„Gerai, kad čia galime keistis nuomonėmis visais klausimais, įskaitant ir tuos, į kuriuos žvelgiame iš skirtingų pozicijų, – tam ir reikalingas nuomonių apsikeitimas“, – sakė O. Scholzas.
„Taip pat norime aptarti, kaip galėtume toliau plėtoti ekonominį bendradarbiavimą kitomis temomis: klimato kaita, aprūpinimas maistu, įsiskolinusios šalys“, – teigė jis.
„Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija ir Vokietija, dvi didelę įtaką turinčios šalys, turi dirbti kartu permainų ir nestabilumo laikais ir labiau prisidėti prie pasaulinės taikos ir vystymosi“, – apie susitikimą pranešė Pekino naujienų agentūra „Xinhua“.
Vėliau po pietų O. Scholzas taip pat kalbėjosi su Kinijos premjeru Li Keqiangu, susitikime jį paragindamas užtikrinti sąžiningą abiejų šalių prekybą. Jis taip pat paskatino Pekiną labiau spausti savo sąjungininkę Rusiją, šiuo metu dalyvaujančią kelis mėnesius trunkančiame kare Ukrainoje.
„Pasakiau prezidentui, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai“, – sakė O. Scholzas per susitikimą su spaudos atstovais, kurio metu Kinijos pusė tvirtino, kad „neužteko laiko“ klausimams.
Kinija atkakliai vengia kritikuoti Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, o dėl karo kaltina Jungtines Valstijas ir NATO.
„Norime tęsti verslą“
Vokietijos delegaciją, kurią sudarė daugiau kaip 60 žmonių, Pekino oro uosto aikštelėje pasitiko karinė sargyba, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojai su baltais apsauginiais kostiumais, kurie autobusuose, paverstuose mobiliomis laboratorijomis, atliko privalomus PGR tyrimus.
Vokietijos vyriausybės teigimu, O. Scholzo PGR tyrimą jo lėktuve atliko su savimi atsivežtas vokiečių gydytojas, o jį prižiūrėjo Kinijos sveikatos priežiūros pareigūnai.
Kai kas Berlyne mano, kad ekonomiškai Kinija yra svarbesnė nei bet kada anksčiau, Vokietijai, kovojančiai su Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krize, artėjant prie recesijos.
Kinija yra svarbi vokiškų prekių – technikos ir transporto priemonių, kurias gamina „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“ – rinka.
Tačiau didelė Vokietijos pramonės priklausomybė nuo Kinijos atsidūrė po padidinamuoju stiklu po to, kai pernelyg didelė priklausomybė nuo Rusijos dujų paliko Vokietiją pažeidžiamą, Maskvai užsukus čiaupus.
O. Scholzo požiūris vis dar grindžiamas mintimi, kad „mes norime tęsti verslą su Kinija, nesvarbu, ką tai reikštų mūsų ekonomikos priklausomybei ir mūsų gebėjimui veikti“, laikraščiui „Rheinische Post“ sakė opozicijos įstatymų leidėjas Norbertas Roettgenas.
Susirūpinimą dėl Kinijos išreiškė ir Vokietijos valdančiosios koalicijos atstovai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad praeityje su Rusija padarytos klaidos negali kartotis.
Praėjusį mėnesį kilo ginčas dėl to, ar leisti Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ įsigyti Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą.
Galiausiai Vokietijos kancleris nepaisė šešių ministerijų raginimų visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų ir leido bendrovei įsigyti sumažintą akcijų paketą.
„Vis svarbesnės“ derybos
Susirūpinimą taip pat kelia tai, kad ši kelionė, vykstanti po to, kai praėjusio mėnesio Komunistų partijos suvažiavime Xi Jinpingas užsitikrino istorinę trečiąją kadenciją, galėjo sutrikdyti Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą.
„Pekinui tai ne tiek svarbu dėl konkrečių rezultatų, kiek dėl Vokietijos kanclerio vizito pas Xi [Jinpingą] taip greitai po partijos suvažiavimo simbolikos“, – sakė JAV įsikūrusio Vokietijos Maršalo fondo Azijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Noah Barkinas.
„Tai suteikia tarptautinį teisėtumą jo vadovo iki gyvos galvos statusui ir rodo, kad Kinija nėra izoliuota“, – pridūrė jis.
Tačiau Berlynas teigia, kad buvo konsultuojamasi su pagrindiniais partneriais, o O. Scholzas tvirtino, kad Kinijoje lankosi ne tik kaip Vokietijos vadovas, bet ir kaip „europietis“.
Jis sakė, kad tiesioginės derybos su Kinijos lyderiais yra „vis svarbesnės“ po pandemijos sukeltos ilgos pertraukos.
Anksčiau jis pažadėjo iškelti tokias opias temas kaip pagarba pilietinėms laisvėms ir mažumų teisės Sindziange.
