„Draudimo tapatinti SSRS vadovybės tikslus, sprendimus ir veiksmus su nacistinės Vokietijos vadovybės tikslais, sprendimais ir veiksmais pažeidimas, taip pat sovietų liaudies lemiamo vaidmens sutriuškinant nacistinę Vokietiją neigimas užtraukia piliečiams baudą nuo 1000 iki 2000 rublių (12-24 eurų) arba administracinį areštą iki 15 parų“, – sakoma dokumente.
Už pakartotinį pažeidimą numatyta bauda iki 5000 rublių (62 eurų). Juridiniams asmenims baudos dydis svyruoja nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. rublių (124-619 eurų). Pakartotinai padarius pažeidimą numatyta bauda iki 100 tūkst. rublių (1240 eurų) arba administracinis veiklos sustabdymas iki 90 dienų.
Istorijoje yra užfiksuotas ne vienas SSRS ir nacistinės Vokietijos bendradarbiavimo faktas, o ryškiausias – 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje sovietų užsienio reikalų ministro Viačeslavo Molotovo ir jo kolegos iš Vokietijos Joachimo von Ribbentropo pasirašytas paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai.
Pagal slaptuosius sovietų ir nacių susitarimus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakoje atsidūrė Lietuva ir vakarų Lenkija.
Dažnai klaidingai manoma, kad pagal Molotovo-Ribbentropo paktą Lietuva turėjo atitekti Rusijai.
Iš pradžių SSRS ir Vokietija Lietuvą susitarė priskirti Vokietijos interesų zonai ir tik 1939 m. rugsėjo 28 d., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
