Tiesa, kalbanti apie suklastotus rinkimus Rusijos opozicija ir jos mintis kartojantys Lietuvos politikai turėtų atkreipti dėmesį, kad didžiulio skirtumo tarp prognozių ir realių balsavimo rezultatų vis dėlto nėra.
Nors prieš rinkimus kai kurios apklausos rodė, jog valdžios populiarumas smukęs žemiau 30 proc., net patikimiausia Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų bendrove laikomo Levados centro kiek ankstesni duomenys rodė, kad už „Vieningąją Rusiją“ gali balsuoti iki 45 proc. rinkėjų.
Kremliaus partija gavo kiek daugiau – arti 50 proc. balsų, bet balsavo mažiau nei pusė rinkėjų, ir neaišku, ar aktyvesni nebuvo V.Putino rėmėjai nei jo kritikai.
Vienaip ar kitaip, nėra tvirtų įrodymų, kad rinkimų rezultatai buvo masiškai klastojami, nors opozicijos atstovams ir buvo trukdoma stebėti balsavimą, o tarptautinių stebėtojų Rusija išvis neįleido. Tačiau pernelyg tuo piktintis Vakarams nelengva, nes Kremlius baksnoja į JAV prezidento rinkimus, kur irgi nebuvo jokių tarptautinių stebėtojų.
Žinoma, demokratiniais Dūmos rinkimų niekaip nepavadinsi jau vien todėl, kad iš jų buvo pašalintas ir įkalintas didžiausias V.Putino kritikas A.Navalnas bei jo bendražygiai, taip pat „užsienio agentais“ ar „nepageidaujamų Rusijoje“ organizacijų nariais paskelbti kandidatai.
Kita vertus, tokių asmenų tik kelios dešimtys, o Rusijos Dūmoje – 225 vienmandatės apygardos ir rinkėjai galėjo rinktis bent jau ne Kremliaus partijos atstovus, bet būtent tiesiogiai išrinkta daugiau „Vieningosios Rusijos“ kandidatų nei pagal partijos sąrašus.
Šitaip nutinka ne pirmą kartą – konkretūs Kremliaus partijos atstovai sulaukia net didesnės rinkėjų paramos nei jos kandidatų sąrašai. Ekspertai tai aiškina valdžioje esančių politikų galimybėmis pamaloninti savo apygardos žmones įvairiomis dovanomis – spustelėti vietos valdžią, kad būtų suremontuotas koks nors kelias, pastatyta mokykla.
Atrodo, jog tokia rinkimų taktika, kai parlamentaras lankosi savo apygardoje ir vaizduoja, kad rūpinasi rinkėjų problemomis, pasiteisina, nes atitinka nemažos dalies rusų tikėjimą, jog tik valdžia gali pagerinti jų gyvenimą.
Iškalbingas faktas, kad pastaraisiais metais kiek smunkant V.Putino reitingams kruviniausio sovietinio diktatoriaus J.Stalino populiarumas augo.
Tai rodo ir Rusijoje stiprėjančias sovietinių laikų ilgesio nuotaikas. Juo labiau abejonių turėtų kelti A.Navalno peršama, tiesa, valdžios blokuota, „Protingo balsavimo“ programėlė, kuria jis siūlė balsuoti už jo sudarytą kandidatų, turinčių daugiausia galimybių nurungti Kremliaus atstovus, sąrašą.
Bet dauguma į šį sąrašą įtrauktų kandidatų – komunistai. A.Navalnas kvietė balsuoti kad ir už patį velnią, bet tik ne už „Vieningąją Rusiją“. Vis dėlto kiekvienam jo krustelėjimui pritariantiems Lietuvos politikams derėtų prisiminti rusų patarlę, kad krienai už garstyčias ne saldesni – komunistai ne mažesni imperialistai už V.Putino atstovus.
„Vieningoji Rusija“ gavo kiek mažiau vietų Dūmoje, lyginant su ankstesniais rinkimais, – 315, o komunistai savo pozicijas sustiprino – už jų sąrašą balsavo arti 20 proc. rinkėjų – 6 proc. daugiau nei 2016 metais.
Aišku, tai nieko nekeičia, valdžia toliau tvirtai lieka Kremliaus rankose, bet kyla klausimas, ar Rusijoje išvis yra alternatyva.
Kitos politinės jėgos gal net dar labiau nutolusios nuo demokratijos principų, o imperinio mąstymo pritvinkusios ne mažiau – komunistai visiškai pritaria V.Putino užsienio politikai.
Kitaip sakant, artimiausiais metais nėra ko tikėtis demokratinių pokyčių Rusijoje. Griežtai kontroliuojami šie Dūmos rinkimai Kremliui buvo svarbūs siekiant užsitikrinti stabilumą rengiantis 2024 metais numatytiems prezidento rinkimams.
Daugelis politologų įsitikinę, kad V.Putinas juose dalyvaus ir toliau autokratiškai vadovaus šaliai. Tačiau neatmestinas ir kitoks scenarijus – gali būti pasirinktas ir įpėdinis iš kurios nors Kremliaus grupuotės, pavyzdžiui, pastaraisiais metais viešojoje erdvėje dažnai pasirodantis ir reklamuojamas Maskvos meras S.Sobianinas.
Skelbdami sankcijas Rusijai ir remdami gana padriką, tvirtos atramos visuomenėje neturinčią demokratinę opoziciją Kremliaus režimui Vakarai vis dėlto suvokia, kad dar ne vienus metus Maskva kalbės V.Putino ar jo politiką tęsiančio įpėdinio balsu.
Lietuvos valdantieji politikai, ypač konservatoriai M.Maldeikis, Ž.Pavilionis, vadina Dūmos rinkimus farsu ir ragina ES jų nepripažinti teisėtais. Panašiai kalbėjo ir europarlamentaras konservatorius A.Kubilius. Matyt, Europos Parlamente yra jam pritariančių politikų.
Tačiau svarbiausių ES šalių vertinimai palyginti nuosaikūs ir neatrodo, kad, kritiškai vertinant Dūmos rinkimus, bus nuspręsta jos nepripažinti teisėta.
Tai užkirstų kelią parlamentiniams ryšiams su Rusija, o Vakarai nori palikti praviras duris nors ribotam dialogui su Maskva.
