Istorinėje Stambulo dalyje įsikūręs ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas objektas buvo pastatytas kaip krikščioniškos Bizantijos imperijos katedra, bet vėliau buvo paverstas mečete, Osmanų imperijai 1453 metais užkariavus Konstantinopolį.
Valstybės Taryba – turkų aukščiausios instancijos administracinis teismas – liepos 10 dieną vienbalsiai panaikino 1934 metais šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko priimtą sprendimą paversti šį pastatą muziejumi. Teisėjai nutarė, kad jis buvo įregistruotas kaip mečetė nuosavybės dokumentuose.
Tuomet R. T. Erdoganas tučtuojau liepė vėl atverti soborą musulmonų maldininkams. Šis žingsnis įsiutino krikščionių bendruomenę ir dar pablogino Turkijos įtemptus santykius su NATO sąjungininke Graikija.
Penktadienį jis deklamavo eiles iš Korano, dėvėdamas musulmonišką kepuraitę. Šventoji knyga buvo skaitoma šventovėje ir ryte.
Iš jos keturių minaretų skambėjęs kvietimas maldai nuaidėjo gretimame rajone ir per turkų televizorių ekranus.
Vėliau valstybinės religinių reikalų agentūros vadovas Ali Erbas skaitė penktadienio pamokslą naujojoje mečetėje, laikydamas užkariavimą simbolizuojantį kardą.
„Pakartotinis Hagia Sophia atvėrimas... yra šventosios vietos, kuri penkis šimtmečius priimdavo tikinčiuosius, sugrįžimas prie savo pradinės funkcijos“, – tikintiesiems sakė A. Erbasas.
Nepaisant koronaviruso pandemijos, penktadienio rytą aplink monumentą buvo susiformavusi didelė minia. Keli žmonės nakvojo toje teritorijoje.
Vienas iš penktadienio pamaldų dalyvių specialiai atvyko iš Egėjo jūros pakrantėje esančio Izmyro regiono.
„Laikome tai antruoju Stambulo užkariavimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų Selahattinas Pamukcu.
Tuo metu 49 metų Aynur Saatci pasakojo, kad ilsėjosi Turkijos rytuose esančiame Erzurume, bet pirma laiko nutraukė savo atostogas, siekdama patirti šią „istorinę akimirką“.
„Tepalaimina Alachas Erdoganą. Jis daro itin gražius dalykus, – kalbėjo ji. – Esu labai sujaudinta.“
„Silpnumo įrodymas“
Tuo metu Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis penktadienį pareiškė, kad soboro pavertimas mečete yra Turkijos „silpnumo ženklas“.
„Tai, kas šiandien vyksta (Stambule), yra ne stiprybės demonstracija, o silpnumo įrodymas“, – sakoma vyriausybės vadovo pranešime.
Pasak jo, sprendimui vėl suteikti Švč. Išminties soborui mečetės statusą „stinga galios sumenkinti pasaulinio paveldo paminklo spindesį“.
„Ypač mums, krikščionims ortodoksams, Hagia Sophia šiandien yra mūsų širdyse labiau ne bet kada. Ji yra vieta, kur plaka mūsų širdys“, – rašė K. Micotakis.
Vidurdienį Graikijos bažnyčios skambino varpais ir nuleido iki pusės stiebo savo vėliavas, protestuodamos prieš, anot Graikijos Bažnyčios vadovo arkivyskupo Jeronimo, buvusios krikščionių katedros „šventvagišką išniekinimą“.
„Gedulo diena visai... krikščionybei“, – sakė arkivyskupas Jeronimas.
Graikijos Bažnyčios vadovas pridūrė vakare surengsiantis specialias pamaldas Atėnuose Švč. Mergelės Marijos garbei.
Pagal graikų tradiciją, tokios pačios pamaldos buvo surengtos Švč. Išminties sobore 1453 metais, Konstantinopolio žlugimo išvakarėse.
Soboras Stambule yra „mūsų tikėjimo simbolis ir visuotinis kultūros paminklas“, – pabrėžė arkivyskupas.
Vėliau penktadienį graikų religinės ir nacionalistų grupės planuoja surengti protestus Atėnuose ir Salonikuose.
