Perspėjęs australus dėl „specifinių rizikų“ ir padažnėjusių atakų, Scottas Morrisonas per paskubomis surengtą spaudos konferenciją sakė, kad atakas patyrė nemažai svarbių institucijų.
„Šia veikla taikomasi į įvairias Australijos institucijas, įskaitant visus vyriausybės lygius, pramonę, politines organizacijas, švietimą, sveikatos apsaugą, svarbių paslaugų teikėjus bei kitos itin svarbios infrastruktūros operatorius“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas kaltino „valstybinį kibernetinį subjektą“, bet atsisakė jį įvardyti, tik nurodė, jog tai galėtų daryti kuri nors iš vos kelių valstybių.
Žinoma, kad išplėtotus kibernetinio kariavimo pajėgumus turi Kinija, Iranas, Izraelis, Šiaurės Korėja, Rusija, JAV ir kelios Europos šalys.
Įtarimai iškart krito ant Pekino, kuris neseniai įvedė prekybos sankcijas Australijos produktams, paaštrėjus ginčui dėl Kinijos įtakos.
Visuomeninis transliuotojas ABC citavo „aukšto rango šaltinius“, patvirtinusius, kad kibernetinių atakų kaltininke laikoma Kinija.
Australija papiktino Kiniją paraginusi atlikti tyrimą dėl koronaviruso pandemijos ištakų ir apkaltinusi Kiniją viruso „infodemijos“ kurstymu bei ekonomine „prievarta“.
Kinija, kuri vis labiau nenori toleruoti kritikos jos agresyvesnei užsienio politikai, perspėjo savo studentus ir turistus nevykti į Australiją, pagrasino tolesnėmis sankcijomis ir nuteisė mirti vieną Australijos pilietį, apkaltintą narkotikų kontrabanda.
