Tačiau ne viską galima išmatuoti skaičiais. Politologas Linas Kojala ragina nepamiršti fakto, kad Kinija – diktatūrinė šalis, kurioje jau dabar pastebima, kad mirusiųjų galėjo būti gerokai daugiau nei skelbiama oficialiai.
„Kalbant apie Kiniją nereikia pamiršti, kad tai – autoritarinė valstybė, kurioje vyrauja cenzūra, todėl tikrai yra didelė tikimybė, kad mes nežinome tikrųjų skaičių – tiek užsikrėtimų, tiek mirties. Jau dabar yra raginama paviešinti asimptomatinių užsikrėtimų skaičių – šiuo metu tai yra įslaptinta informacija. Taip pat manoma, kad tikrasis mirčių skaičių galėjo būti 15-20 kartų didesnis nei įvardyti 3 tūkst.“, – sako L.Kojala.
Politologo teigimu, prie taikomu priemonių be jokios abejonės šiek tiek prisideda ir kultūra bei sąmoningumo lygis.
„Kiekviena demokratinė šalis, atsižvelgusi į medikų bei profesionalų rekomendacijas, pasirenka jai labiausiai priimtiną modelį. Jeigu kalbėtume apie Švediją, visos piliečiams skirtos rekomendacijos yra pagrįstos pasitikėjimu žmonėmis. Be abejo, atsižvelgiama ir į situaciją – pavyzdžiui, Italijos atveju, lengvesnių priemonių taikyti nebūtų galima“, – kalbėjo politologas.
Tačiau kol kas sunku pasakyti, kaip tokie žmogaus teisių apribojimai gali paveikti šalių demokratiją. L.Kojalos teigimu, tai bus ilgas procesas, kurio rezultatus pamatysime dar negreit.
„Dabar reikia daryti tai, ką rekomenduoja sveikatos apsaugos specialistai. Demokratijai tai pakenkti neturėtų, nes apribojimai turėtų būti tik laikini“, – teigia politologas.
Kultūra gali daryti įtaką
Infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad skirtinga kultūra ir šalių politinė situacija taip pat galėjo turėti įtakos viruso plitimui Europoje.
„Visi žinome, kad mūsų žemyne labai gerbiamos žmogaus teisės, o Kinija – autoritarinė valstybėje. Be abejo, kad tokioje šalyje yra lengviau suvaldyti žmones ir jie labiau laikosi valstybės nurodymų.
Be to, svarbu ir kultūrinės savybės. Italijoje gyvena šiltesni žmonės, kuriems buvo gerokai sunkiau laikytis socialinės distancijos. Tačiau turime ir kitą pavyzdį – Vokietiją, kuri su koronavirusu tvarkosi puikiai. Šioje šalyje šiuo metu 67 tūkst. užsikrėtusiųjų, iš kurių – 15,8 tūkst. pasveiko ir 682 mirė. Labai daug įtakos daro ir žmonių požiūris“, - įsitikinęs profesorius.
Anot prof. A.Ambrozaičio požiūris, kad Europa galvojo, jog tokio scenarijaus kaip Kinijoje nesulauks – viskas atrodė labai toli – gali būti teisingas.
„Tačiau tikrai neturime duomenų, kad virusas būtų mutavęs ir dėl to pas mus plistų sparčiau nei Kinijoje. Šis virusas jau mutavo pakankamai, kai iš skujuočių ir šikšnosparnių pateko į žmogaus organizmą, o nuo šio žmogaus ėmė užsikrėsti kiti žmonės“, – sako prof. A.Ambrozaitis.
Tiesa, profesorius teigia, kad Lietuvoje taikomos priemonės galėjo būti įvestos anksčiau ir būti šiek tiek griežtesnės.
„Galbūt reikėtų uždaryti keletą miestų. Taip pat visi puikiai žinome, kad šiuo metu problema tampa medikų apsauga ir ligoninės – jeigu jais nepasirūpinsime, gali nebebūti kam gydyti. Be to, žmonėms trūksta apsaugos priemonių arba nemokama jomis naudotis. Tačiau niekas negalėjo numatyti, kad sulauksime pandemijos, todėl dabar turime ne ieškoti kaltų ir badyti pirštais, o susitelkti ir vieningai dirbti“, – pabrėžia mokslininkas.
