Baigę trijų dienų susitikimą Prancūzijos Bjarico kurorte JAV, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinės Karalystės vadovai vakar nepaskelbė tradicinio baigiamojo komunikato, ir šis faktas puikiai atskleidė rezultatą.
Valstybių lyderiai laikėsi savo nuomonės dėl Vašingtono inicijuotų prekybos karų, dėl Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų, Rusijos klausimo. D.Trumpo pasiūlymas šią šalį grąžinti į įtakingiausių pasaulio valstybių klubą nesulaukė partnerių pritarimo.
Staigmena D.Trumpui
Prisimindami praėjusių metų G7 susitikimą Kanadoje, kai JAV prezidentas D.Trumpas išvyko jam net nepasibaigus, apžvalgininkai ir šįkart tikėjosi iš jo nemalonių staigmenų.
Tačiau Bjarice D.Trumpas pateikė tik vieną akibrokštą, vakar nepasirodęs derybose apie klimato kaitą. Tuo metu jis susitiko su Vokietijos ir Indijos atstovais.
Jungtinių Valstijų vadovas per G7 susitikimą ir pats sulaukė staigmenos: Bjarice netikėtai apsilankė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. Vašingtonas ir Teheranas nepalaiko diplomatinių santykių nuo 1980-ųjų, todėl ši staigmena papiktino kai kuriuos JAV delegacijos narius.
Tuo metu pats D.Trumpas vengė aštresnių pareiškimų. Priešingai, jis sušvelnino toną kalbėdamas apie partnerius, su kuriais yra didelių nesutarimų dėl prekybos ir mokesčių. D.Trumpas pareiškė, kad jau greitai atnaujins prekybos derybas su Pekinu, o derybose su Paryžiumi dėl JAV technologijų milžinų apmokestinimo jau artėjama prie susitarimo.
Anksčiau D.Trumpas grasino imtis atsakomųjų priemonių ir apmokestinti prancūzišką vyną.
Sužibo derybų viltis
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala siūlo atsargiai vertinti D.Trumpo pareiškimus, nes tonas turi sutapti su sprendimais.
„Kinijos klausimu D.Trumpas kalbėjo apie pažangą, tačiau mes matome naujus tarifus, kurie paskelbti kiniškoms prekėms prieš keletą dienų. Juolab kad tam yra priežasčių. Todėl D.Trumpas ieško sąlyčio taškų su lyderiais, bet tai nebūtinai iškart virsta sprendimais. Ypač likus kiek daugiau nei metams iki rinkimų“, – „Lietuvos rytui“ sakė politologas.
Paklaustas apie G7 viršūnių susitikimo išvadas, jis vis dėlto pastebėjo pozityvių ženklų.
„Šiokia tokia pažanga matyti kalbant apie Iraną. Nors skirčių vis dar yra, ypač tarp JAV ir Europos šalių, vertinant Baracko Obamos laikų susitarimą, Irano užsienio reikalų ministro atvykimas gali paskatinti bent jau susėsti prie derybų stalo. Iranas iki šiol atsisakė tai daryti su JAV, bet dabar lyg ir švelnina poziciją“, – svarstė L.Kojala.
Anot jo, bendra susitikimo atmosfera buvo nebloga, o tai svarbu, nes tiek daug kalbama apie skirtis tarp Vakarų šalių.
E.Macronas imasi lyderystės
Vertindamas G7 šeimininko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasirodymą L.Kojala jį įvertino teigiamai.
„E.Macronas imasi lyderystės, nes yra ramus dėl savo ateities iki kadencijos pabaigos 2022 m. Tuo metu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel karjera artėja prie pabaigos, Italijos premjeras Giuseppe Conte yra pusiau atsistatydinęs, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas netrukus paliks postą, o Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau rudenį laukia rinkimai. Tad E.Macronas aktyviai siekia imtis didesnės atsakomybės, ir šiame susitikime jam tai pavyko neblogai“, – sakė L.Kojala.
Politologas priminė, kad pernykščio G7 susitikimo Otavoje baigiamasis bendras komunikatas subyrėjo dėl D.Trumpo ir J.Trudeau nesutarimų. Bjarice to išvengta apskritai atsisakant komunikato idėjos.
