Žudikas ataką tiesiogiai transliavo internete, o savo „Twitter“ paskyroje prieš kelias dienas paskelbė rasistinį manifestą, kur atsakė į visus žmonėms apie šį išpuolį galinčius iškilti klausimus.
Tame pačiame socialiniame tinkle jis pasidalino ginklų ir ginklų dėtuvių nuotraukomis, kurios buvo išpuoštos įvairiomis nuorodomis į žudynes įvykdžiusius asmenis ir garsius mūšius.
Ant vienos dėtuvės buvo užrašyta „Viena 1683“, kitoje tarp įvairių pavardžių buvo galima rasti užrašą „Feliks Kazimierz Potocki“.
Tai nuorodos į 1683 metais įvykusį mūšį.
1683 m. vasarą milžiniška Rytų kariuomenė pasiekė Habsburgų valdomą Vieną, kurios užėmimas turkams būtų atvėręs kelius į krikščioniškos Europos gilumą. Kur kas mažiau skaitlingos miestiečių pajėgos pasiduoti atsisakė, tad musulmonai ryžosi ilgai Vienos apgulčiai.
Miesto apsiaustis užtruko beveik du mėnesius. Per tą laiką turkai apšaudė miestą iš patrankų, kasė tunelius po sienomis, bandė prasiveržti daugelyje vietų. Vieniečiai aršiai gynėsi, tačiau jėgos nebuvo lygios. Besipriešinančius vis labiau apimdavo nusivylimas, nuovargis, net nenoras toliau kovoti.
Atrodytų, Viena buvo beviltiškai pasmerkta, tačiau jos gyventojams staiga nusišypsojo laimė. Prieš turkus išniro jungtinės Lenkijos karaliaus ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujamos pajėgos. Pastarasis buvo pažadėjęs ginti Habsburgų valdas nuo musulmonų, jei tik šie sumanysią įsiveržti.
Žinoma, Sobieskio kariauną sudarė ne tik lenkai, lietuviai ir gudai, bet ir pakeliui prisijungę, savų didikų vadovaujami austrai, bavarai, švabai, Saksonijos gyventojai. Pasak istorikų, karalius atsivedė apie 85 tūkstančiai karių prieš 90 tūkstančių ginkluotų Osmanų imperijos pavaldinių.
Vienos mūšis prasidėjo 1683 m. rugsėjo 12 d. paryčiais. Sakoma, kad abi pusės šventai tikėjo kovojančios vos ne apokaliptinį, civilizacinį karą prieš kitatikius, tad ypatingu gailestingumu priešui nepasižymėjo. Tačiau dar prieš kovą turkai padarė rimtą klaidą.
Užuot palikę Vienos sienas ir visu pajėgumu atsigręžę prieš Sobieskį, jie nusprendė padalinti savo kariuomenę į dvi dalis, viena kurių turėjo tęsti miesto puolimą, o kita – kautis su jungtinėmis pajėgomis.
Iš pradžių su turkais susigrūmė vokiškai kalbančių kraštų pėstininkai, po to prie jų prisijungė dalis Abiejų Tautų Respublikos raitelių. Turkai, matydami, kad jų viltys užimti miestą žlunga ir kartu ne itin sekasi kovoti su krikščionimis, pradėjo vis labiau blaškytis.
Pavakary juos lyg viesulas užgriuvo dar keturi elitiniai Sobieskio kavalerijos junginiai, visą dieną stebėję mūšį nuo aplinkinių kalvų. Galiausiai į kovą už miesto sienų įsitraukė ir likę gyvi Vienos gynėjai, kurie, atslūgus pakrikusių turkų spaudimui, ryžosi prisijungti prie karaliaus kariuomenės.
Osmanai buvo sumušti ir paskubomis atsitraukė prieš tai išskerdę beveik visus belaisvius krikščionis. Turkų kariaunos vadas Kara Mustafa pabėgo į Belgradą, kur dėl pralaimėjimo buvo pasmaugtas sultono įsakymu.
Jono Sobieskio, kaip krikščioniško pasaulio gelbėtojo, vardas nuskambėjo visoje Europoje. Jo garbei Kolenberge prie Vienos pastatyta bažnyčia ir netgi pavadintas žvaigždynas. Pergalinga rugsėjo 12 -osios data popiežiaus Inocento XI iniciatyva buvo įtraukta į Bažnyčios kalendorių.
Beje, įdomus faktas tas, kad savo manifestą „2083“ norvegų teroristas Andersas Breivikas dedikavo būsimoms 400–osioms Vienos mūšio metinėms. Atsirado jame pagyrų ir „didžiam Europos išvaduotojui“ Jonui Sobieskiui.
B.Tarrantas duoklę atidavė kitam lenkų bajorui – Feliksui Kazimierui Potockiui. Jo vardas puikavosi ant vienos iš kulkų dėtuvių. Pastarasis bajoras dalyvavo ne viename mūšyje prieš musulmonus turkus.
Savo manifeste, kurį pavadino „The Great Replacement“ (liet. „Didysis pakeitimas“), jis reiškė susižavėjimą A.Breiviku ir tvirtino, kad bendravo su juo. Anot B.Tarranto, A.Breivikas davė palaiminimą jo išpuoliui.
Žudikas tvirtino, kad yra paprastas baltaodis etno-nacionalistas ir etno-fašistas vyras, kuris gimė Australijoje žemų pajamų šeimoje. Jo tėvai turi škotiškos, airiškos ir britiškos kilmės. B.Tarrantas teigė, kad taip užtikrins ateitį „savo žmonėms“ ir atkeršys už visas atakas įvykdytas prieš europiečius.
Manifeste žudikas rašė, kad sučiuptas teisme tvirtins, kad nėra kaltas, nes jis „kovojo prieš okupantus“. Atakas jis planavo dvejus metus.
Žudikas manifeste teigė, kad tikisi iš kalėjimo būti paleistas po 27 metų. Tiek metų, anot jo, už tokį patį nusikaltimą kalėjo Nelsonas Mandela.
