Rusijos Centrinei rinkimų komisijai (CRK) suskaičiavus 99 proc. prezidento rinkimų balsų, dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas ir toliau tvirtai pirmauja – jį palaikė 76,65 proc. rinkėjų.
CRK pranešė, kad antras liko 11,82 proc. balsų surinkęs komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, trečią vietą užėmė ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 5,68 proc. balsų, o ketvirtą – opozicionierė Ksenija Sobčiak, kurią palaikė 1,66 proc. rinkėjų.
Toliau rikiuojasi centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis, surinkęs 1,04 proc. balsų, Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas su 0,75 proc. balsų, 0,68 proc. balsų surinkęs partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas ir nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas, gavęs 0,65 proc. balsų.
Suskaičiavus 95 proc. balsų paaiškėjo, kad rinkėjų aktyvumas buvo apie 67 proc. Į 2012-ųjų prezidento rinkimus buvo atėję 1,5 proc. mažiau rinkėjų. Toks rinkėjų aktyvumas laikomas menku, tai mažesnis procentas nei prieš penkerius metus.
Preliminarius rinkimų rezultatus ir galutinius duomenis apie rinkėjų aktyvumą CRK praneš vėliau pirmadienį.
„Šį šaltą vakarą susirinkome sostinės centre. Dėkoju visiems už palaikymą, už šį rezultatą. Matau tai..., – sakė pergalės ženklą pirštais parodęs V.Putinas. – Mes esame viena komanda. Balsai reiškia per pastaruosius metus sunkiomis sąlygomis įvykdytų darbų pripažinimą. Aš įžvelgiu pasitikėjimą ir viltį. Mes dirbsime sunkiau, atsakingiau ir net dar efektyviau.“
V.Putinas taip pat pareiškė, kad Rusijai – ypač svarbu išlaikyti vienybę.
„Mes turime į savo pusę patraukti tuos, kurie balsavo už kitus. Mums reikia vienybės, kad judėtume į priekį. O tam, kad judėtume, turime jaustis kiekvieno piliečio petį šalia. Mes visada galvosime apie savo didžios tėvynės ateitį! Savo vaikų ateitį! O tie, kurie veikia, pasiekia pergalę! Taip! Ačiū labai. Kartu mes pasieksime daug. Rusijos vardan!“, – kalbėjo V.Putinas.
Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui uždraudus siekti prezidento posto argumentuojant teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad tai buvo politiškai motyvuotas sprendimas.
Anot kai kurių analitikų, 18 V.Putino metų valdžioje, prezidento ir premjero postuose, turėjo nusibosti rinkėjams, todėl baimintasi, kad daugelis rusų neis balsuoti.
Preliminarios apklausos rodo, kad bendras rinkėjų aktyvumas sieks 63,7 proc. – mažiau nei 2012 metais.
Kremliui reikėjo didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios V.Putino kadencijos legitimumą; jis ir taip yra ilgiausiai šalį valdantis lyderis po Josifo Stalino.
Rinkimuose užfiksuota daug pažeidimų – visoje šalyje pranešta apie jau pažymėtų biuletenių metimą į urnas, rinkėjų kontroliavimą, stebėtojų išvarymą iš apylinkių.
11 val. 48 min. Dar vienai kadencijai išrinktos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) pirmadienį paragino Rusiją gerinti santykius Vakarų valstybėmis, Vladimirui Putinui laimėjus Rusijos prezidento rinkimus.
Apie tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi KDS/KSS atstovo Johano Vadepulo pareiškimu.
Anot jo, Rusija taip pat turi liautis „pažeidinėti tarptautinę teisę“.
Pareiškime sakoma, kad Berlynas norėtų skatinti Rusijos ekonomikos modernizaciją.
10 val. 20 min. Vokietijos populistinės kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadovybė pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu naujai kadencijai.
„Sveikiname Vladimirą Putiną su perrinkimu Rusijos prezidentu. Linkime jam sėkmės ir politinio apdairumo per naują kadenciją“, – sakoma bendrame AfD pirmininkų Alexander'o Gaulando ir Joergo Meutheno pareiškime.
Pareiškime pažymima, kad AfD pasisako už tai, kad „būtų pradėtas dialogas su Rusija vienodomis sąlygomis, ir ragina padaryti viską, kad Rusijos ir Vokietijos santykiai grįžtų į normalias bei konstruktyvias vėžes“.
„Prie to prisidėtų ir abiem šalims žalingų sankcijų atšaukimas“, – rašoma pirmadienį išplatintame pareiškime.
8 val. 40 min. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasveikino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną su įtikinama pergale per prezidento rinkimus ir pakvietė apsilankyti jo šalyje, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
„Šis rezultatas byloja apie Rusijos piliečių didelį pasitikėjimą ir palaikymą nustatytam stabilaus šalies socialinio ekonominio vystymosi ir jos autoriteto stiprinimo tarptautinėje arenoje kursui. Esu įsitikinęs, kad mūsų tautų istoriniai draugystės ir tarpusavio supratimo ryšiai taps pagrindu toliau plėtoti Baltarusijos ir Rusijos strateginę partnerystę“, – sakoma A. Lukašenkos sveikinime.
„Laukiame jūsų vizito mūsų šalyje, kad būtų surengtas Sąjunginės valstybės Aukščiausiosios Valstybės Tarybos posėdis ir aptarti dvišalio bendradarbiavimo aktualūs klausimai“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka taip pat palinkėjo V. Putinui tvirtos sveikatos, neišsenkančios energijos ir toliau dirbti „broliškos Rusijos tautos“ labui.
8 val. 39 min. Nors Rusijos opozicija užfiksavo daug pavyzdžių, kaip pažeidžiama rinkimų tvarką, tikėtina, kad šis faktas nedaug pakenks didelę paramą turinčiam Vladimirui Putinui, rašo AP. Opozicija planuoja pirmadienį Maskvoje surengti mitingą.
8 val. 13 min. Suskaičiavus 99 proc. visų balsų paaiškėjo, kad ketvirtąją vietą užima Ksenija Sobčiak, už kurią balsavo 1,66 proc. rinkėjų. Ją parėmė daugiau kaip 1,197 mln. žmonių.
6 val. 56 min. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną su perrinkimu naujai kadencijai ir sakė, jog Pekinas nori dirbti su Maskva, kad šalių santykiai būtų „pakelti į aukštesnį lygį“.
Valdžią konsolidavęs Xi Jinpingas neretai lyginamas su V.Putinu – ypač po to, kai jam visiškai pavaldus Kinijos parlamentas šį mėnesį panaikino prezidento kadencijų skaičiaus apribojimą ir faktiškai atvėrė jam kelią valdyti šalį visą savo gyvenimą.
„Šiuo metu Kinijos ir Rusijos visapusiška strateginė partnerystė yra geriausia istorijoje. Ji yra pavyzdys kuriant naujo tipo tarptautinius santykius“, – sakė Xi Jinpingas sveikinimo žinutėje V.Putinui.
„Kinija nori kartu su Rusija toliau skatinti Kinijos ir Rusijos santykių augimą, jų pakėlimą į aukštesnį lygį, kad tai taptų šalių nacionalinio vystymosi varomąja jėga, taip pat drauge skatinti regioninę ir pasaulinę taiką bei ramybę“, – Xi Jinpingą citavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
01 val. 55 min. Centrinė rinkimų komisija paskalbė, jog V.Putinas sulaukė rekordinio palaikymo: už jį balsavo beveik 50 mln. rinkėjų. Suskaičiavus 95 proc. biuletenių, paaiškėjo, kad už V.Putiną balsavo 76,5 proc. rinkėjų.
01 val. 24 min. Abchazijos prezidentas Raulis Chadžimba sveikino V.Putiną laimėjus rinkimus.
„Rezultatai – akivaizdūs. Jie parodė, kad Rusijos piliečiai pasitiki kursu, kuriuo žygiuoja pastaruosius metus. Ekonomika buvo žymiai modernizuota, daug dėmesio skirta socialinėms problemoms, užtikrintas saugumas ir gynyba. Rusijos interesai buvo ginami tarptautinėje arenoje. Už jus, Vladimirai Vladimirovičiau“, – sakė R.Chadžimba.
01 val. 15 min. Suskaičiavus 90 proc. balsų skelbiama, kad už V.Putiną balsavo 76,41 proc. rinkėjų.
00 val. 35 min. Skelbiama, kad suskaičiavus 80 procentų V.Putino reitingas netgi pakilo. Esą tuomet už jį balsavo 76,18 proc. rinkėjų.
00 val. 05 min. Rusija skelbė, kad suskaičiavus 70 procentų balsų už V.Putiną buvo balsavę 75,91 proc. rinkėjų.
22 val. V.Putinas kreipėsi į savo rinkėjus. Jis kalbėjo, kad rezultate mato žmonių pasitikėjimą ir viltį. V.Putinas pareiškė, kad jo pergalė rinkimuose – ženklas, kad žmonės tiki nuveiktais darbais. „Mes turime į savo pusę patraukti tuos, kurie balsavo už kitus. Mums reikia vienybės, kad judėtume į priekį. O tam, kad judėtume, turime jaustis kiekvieno piliečio petį šalia. Mes visada galvosime apie savo didžios tėvynės ateitį! Savo vaikų ateitį! O tie, kurie veikia, pasiekia pergalę! Taip! Ačiū labai. Kartu mes pasieksime daug. Rusijos vardan!“, – kalbėjo V.Putinas.
21 val. 15 min. Rusijos valstybinė ryšių įmonė „Rostelekom“ pareiškė, kad per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus portalai, tiesiogiai transliavę vaizdą iš rinkimų apylinkių, ir Centrinės rinkimų komisijos (CRK) svetainė patyrė dešimtis kibernetinių atakų.
„Ruošėmės, kad bus atakų ir prieš vaizdą transliuojančius portalus, ir prieš CRK portalą. Iš tikrųjų užfiksavome dešimtis atakų, pakankamai rimtų“, – „Rostelekom“ vadovas Michailas Osejevskis sakė per sekmadienį surengtą Centrinės rinkimų komisijos posėdį.
Jis pridūrė, kad kol kas neatskleis daugiau detalių apie šių atakų mastą ir galimus jų šaltinius.
Anksčiau CRK vadovė Ela Panfilova sakė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį prieš komisijos tinklalapį buvo surengta vadinamoji paskirstytoji paslaugos trikdymo ataka (DDoS). Sprendžiant pagal atakuojančių kompiuterių IP adresus, ši ataka buvo vykdoma iš sistemų, esančių 15-oje šalių. Vėliau CRK sekretorė Maja Grišina pridūrė, kad kibernetinė ataka taip pat buvo surengta prieš komisijos informacinį centrą.
20 val. 45 min. K.Sobčiak nesureikšmino gan silpno pasirodymo rinkimuose.
„Manau, kad svarbiausia mums buvo išsiveržti prie mikrofono. Kovosime, kad politiniai kaliniai būtų paleisti“, – savo štabe paskelbus pirminius rezultatus kalbėjo K.Sobčiak.
Opozicijos kandidate save vadinančiai K.Sobčiak sekmadienį teko teisintis, kad ji rinkimuose nedalyvavo vien dėl pinigų, kai tiesioginiame eteryje ji įsivėlė į ginčą su opozicijos lyderiu A.Navalnu.
Kandidatė į Rusijos prezidento postą pakvietė A.Navalną bendradarbiauti, bet ši atsisakė.
„Turint omenyje, kad įkūrėme partija, kur, kaip tikiuosi, vienys daug žmonių, kurių pažiūros – labai įvairios, opozicinės, ir dešiniosios, ir kairiosios, todėl manau, kad būtų teisinga po rinkimų pradėti kokias nors derybas dėl bendrų veiksmų. Ir tave, Aleksejau, noriu pakviesti po rinkimų susitikti bei aptarti tolesnius žingsnius“, – K. Sobčiak sekmadienį kreipėsi į A. Navalną per jo „YouTube“ paskyrą.
Ji pridūrė, kad bendras tikslas ir vertybės jiems turi būti svarbiau negu požiūrių skirtumai.
Tačiau A. Navalnas šį pasiūlymą bendradarbiauti atmetė.
„Jeigu galvoji, kad dėl to, kad tai pasakei – šias ritualines frazes – aš patikėsiu visu šiuo metu, tuomet atsakymas – ne. Nesiruošiu nieko vynioti į vatą“, – balsingiausias Kremliaus kritikas atsakė per tą patį „YouTube“ kanalą.
A. Navalnas pabrėžė, kad jis ir K. Sobčiak neturi „jokių bendrų reikalų“, išvadino ją veidmaine ir pareiškė, kad jos rinkimų kampanija – parsidavėliška.
„Atvažiavai pas mane namo antrą valandą nakties. Tai buvo paskutinis mūsų pokalbis iki šio susitikimo – likus mėnesiui iki tavo pareiškimo (apie balotiravimąsi) – ir tiesiogiai pasakei man ir Juliai (A. Navalno žmonai), sėdėdama mano virtuvėje ir gerdama arbatą: „Man siūlo didžiulius pinigus, kad balotiruočiausi, ir nežinau, ką daryti.“ – pareiškė A. Navalnas.
K. Sobčiak šį pareiškimą paneigė: „Dabar tu meluoji – pasakiau visiškai ne tai. Ir žinai, kad taip nėra. Tai netiesa.“
Anksčiau buvo paskelbta, kad L. Sobčiak ir buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas pranešė įkūrę Pokyčių partiją. Kaip teigiama, jos pagrindu tapo Andrejaus Nečiajevo vadovaujamas judėjimas „Piliečių iniciatyva“.
36 metų televizijos laidų vedėja K. Sobčiak, buvusi televizijos realybės šou žvaigždutė, yra velionio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako, buvusio V. Putino politinio mentoriaus, dukra. Ji tvirtino, kad prezidentinė kampanija suteikė jai galimybę propaguoti liberaliąsias idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias šalies problemas ir paskatinti įgyvendinti svarbius regioninius projektus.
Tačiau kritikai kaltino K. Sobčiak, kad ji padeda V. Putinui, kurdama netikrą vaizdą, kad per šiuos rinkimus realiai konkuruos skirtingi kandidatai. Pati K. Sobčiak neigė esanti susimokiusi su Kremliumi.
20 val. 20 min. Rusijos žiniasklaida skelbė preliminarius rezultatus. Buvo teigiama, kad rinkimus ryškia persvara laimėjo V.Putinas. Pranešama, kad už V.Putiną balsavo daugiau nei 70 procentų rinkėjų.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus kiek daugiau nei penktadalį biuletenių, V.Putinas surinko 72,06 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likęs P.Grudininas gavo 15,8 proc. balsų. Už V.Žirinovskį balsavo 6,9 proc. rinkėjų, už K.Sobčiak – 1,4 proc. rinkėjų.
20 val. Jau balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad V.Putinas susižėrė 73,9 proc. balsų. Jo pergalė ryškesnė nei per praėjusius rinkimus 2012 metais, kai jis laimėjo 64 proc. rinkėjų balsų.
Rusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose iki 18 val. Maskvos (17 val. Lietuvos) laiku siekė 59,93 procento.
2012 metų Rusijos prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas 18 val. Maskvos laiku sudarė 58,3 procento.
V.Putino štabo atstovas Andrejus Kondrašovas žinias apie rinkėjų aktyvumą pavadino „neįtikėtina pergale“.
„Mes būtume apsidžiaugę ir mažesniu rezultatu“, – aiškino atstovas.
18 val. 40 min. Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų per rinkimus neužfiksavo.
„Iki 17 val. (Maskvos laiku) nebuvo nė vieno stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų atvejo“, – Rusijos vidaus reikalų ministrą Aleksandrą Gorovojų citavo BNS.
Agentūra AFP skelbė, jog nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.
16 val. 45 min. 17 val. (Maskvos, 16 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas siekė 51,9 proc. Ankstesnis pranešimas apie rinkėjų aktyvumą 15 val. skelbė apie tai, kad sostinėje balsus atidavė 40 proc. rinkėjų – daugiau nei tuo pačiu metu 2008-aisiais ir 2012-aisiais.
Iki 15 val. balsavo ir 40 proc. Sankt Peterburgo rinkėjų.
Pranešama, kad dviejų rinkimų apylinkių Maskvoje biuleteniai nebus skaičiuojami po to, kai paaiškėjo, kad balsuotojai į urnas metė po du balsalapius vienu metu.
Rinkimų stebėtojas Čečėnijoje žurnalistams prasitarė, kad jo rinkimų apylinkėje pasirodė tik 900 iš 2650 registruotų rinkėjų, arba 34 proc., nors iki balsavimo pabaigos liko tik trys valandos. Per pastaruosius rinkimus paskelbtas Čečėnijos rinkimų aktyvumas buvo 99,4 proc.
Tuo metu Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovės pavaduotojas Nikolajus Bulajevas pareiškė: „Nė viena šalis negali pasigirti tokiu rinkimų skaidrumu, kurį šiandien matėme Rusijoje.“
16 val. Kryme Rusijos prezidento rinkimus stebi 43 oficialūs tarptautinai stebėtojai iš 20 valstybių, bet tarp jų nėra ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos), ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) ir NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) atstovų, nurodė sekmadienį žurnalistams Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Ela Pamfilova.
„Oficialios misijos – nei ESBO, nei ŠBO, nei NVS – tarptautinių stebėtojų nei į Krymą nei į Sevastopolį nesiunčia, – pažymėjo ji. – Norėčiau pasakyti, kas ten iš tikrųjų yra, kad nebūtų painiavos – tikrai 43 tarptautiniai stebėtojai, ne ekspertai“.
Dar ji pridūrė kad tuos 43 atstovus tarptautinio stebėtojo statusu pakvietė Rusijos Federacija ir Valstybės Dūma ..., pagal Rusijos prezidento rinkimų įstatymą.
„CRK juos akreditavo kaip tarptautinius stebėtojus; jie atvyko (į Krymą) iš JAV, Prancūzijos, Švedijos, Italijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos,Pakistano, Afganistano, Libano, Austrijos, Kipro ir kitų šalių“, – sakė E. Pamfilova.
Pasak jos, Rusijos Federacijoje rinkimus stebi apie pusantro tūkstančio tarptautinių stebėtojų, bet yra ir ekspertų, kurie važinėja po šalį domisi Rusijos rinkimų sistema.
15 val. 45 min. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pranešė boikotavęs prezidento rinkimus ir patarė tautiečiams daryti tą patį.
A.Navalnui uždrausta dalyvauti rinkimuose dėl apkaltinamojo nuosprendžio, kurį dauguma laiko politiniu. Jis paskatino savo rėmėjus daryti tą patį, nes V.Putinui rinkimuose nėra konkurencijos.
„Rinkimų dieną dažniausiai norisi pasakyti: „Aš balsavau“. Tačiau šiandien kreipiuosi į jus norėdamas pasakyti, kad nebalsavau“, – „Youtube“ paviešintame vaizdo įraše kalbėjo A.Navalnas.
Jis kritikavo kitus septynis rinkimų dalyvius, kad jie nekelia iššūkio V.Putinui dėl rinkimų pažeidimų: „Tokie kandidatai neverti jūsų balso.“
15 val. Rusijos opozicijos kandidatė į prezidento postą Ksenija Sobčiak įmetė savo pažymėtąjį balsalapį į balsadėžę ir paragino kritikuojančius Vladimirą Putiną piliečius balsuoti užuot boikotavus rinkimus.
K. Sobčiak, 36-erių buvusi televizijos žvaigždė, sakė žurnalistams Maskvoje, kad kuo didesnio palaikymo V. Putinas susilauks sekmadienio rinkimuose, „tuo griežtesnė sistema“ teks rusams per naująją jo kadenciją.
Ji nepritaria boikotui, pasiūlytam opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti šiuose rinkimuose.
K. Sobčiak ragino V. Putino kritikus „vienytis“. Tačiau pastarieji mano, kad ją tylomis palaiko Kremlius, siekiantis parodyti, jog rinkimai yra demokratiški. O ji visa tai neigia – ji vienintelė iš kandidatų per kampaniją atvirai kritikavo V. Putiną.
14 val. 35 min. Maskvos rinkimų komisijos vadovės Irina Konovalova pripažino, kad išstudijavus vaizdo kamerų įrašus Liubercių rinkimų apylinkėje buvo nustatytas neteisėtas biuletenių metimas į urnas. Jame dalyvavo keli komisijos nariai.
Vladimiro srityje vienos apylinkės komisijos pirmininkas buvo nušalintas dėl to, kad pradėjo balsavimą per anksti.
Pranešimai apie įvairius pažeidimus plūsta iš visos šalies. Daugiau apie juos skaitykite čia:
14 val. 25 min. Prancūzija sekmadienį sakė nepripažinsianti Rusijos rinkimų Kryme, kurį Rusija prieš ketverius metus oficialiai aneksavo, atplėšusi šį pusiasalį nuo Ukrainos. Vakarai Krymo aneksiją laiko neteisėta.
„Sienų ginčijimas jėga prieštarauja tarptautinei teisei, taip pat ir pačios Rusijos Federacijos prisiimtiems įsipareigojimams“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Prancūzija nepripažįsta Rusijos prezidento rinkimų organizavimo Kryme“, – nurodoma jame.
Rusai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, kuriuos temdo piktas ginčas su Britanija ir jos sąjungininkėmis dėl buvusio rusų dvigubo agento apnuodijimo Anglijoje.
Sekmadienį sueina lygiai ketveri metai nuo to laiko, kai prezidentas Vladimiras Putinas, beveik neabejotinai laimėsiantis ketvirtą kadenciją, pasirašė sutartį, kuria Krymas skelbiamas Rusijos dalimi. Šio pusiasalio kontrolę Rusija perėmė po jos remto Ukrainos prezidento nušalinimo Kijeve.
Tai pirmi Rusijos prezidento rinkimai po Krymo aneksijos, kuri paskatino prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje su ginklu rankoje pasipriešinti valstybei. Taip kilo konfliktas, jau pareikalavęs daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
„Ketveri metai po neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio (miesto) aneksijos Prancūzija toliau tvirtai palaiko visišką Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimą su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.
Jame sakoma, kad Prancūzijai kelia „susirūpinimą pusiasalio militarizavimas ir žmogaus teisių padėties blogėjimas, ypač kalbant apie Krymo totorius“ – etninę musulmonų mažumą, kuri daugiausia nepritarė aneksijai.
Prancūzijos pareiškime priduriama, kad prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas kitą savaitę nuvyks į Ukrainą su jos provakarietiška vyriausybe aptarti situacijos Kryme ir Rytų Ukrainoje.
14 val. Centrinės rinkimų komisijos vadovės pavaduotojas Nikolajus Bulajevas nurodė, kad rinkėjų aktyvumas vidurdienį Maskvos laiku buvo 34,72 proc.
Rinkimus stebi 291 komanda iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Pasak organizacijos ambasadoriaus Jano Peterseno, stebėtojų nėra tik Kryme dėl jo ginčytino statuso.
Anot rinkimuose nedalyvaujančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, jo siųsti aktyvistai stebėtojai yra jėga išvedami iš rinkimų apylinkių Vladikavkaze.
12 val. 40 min. Iš karto po aštuntos ryto tiesioginiuose Rusijos televizijos reportažuose buvo kalbama apie rinkėjų didelį aktyvumą, tačiau lrytas.lt žurnalistės išvydo kitokią realybę. Maskvos rinkimų apylinkėse kai kur galima pamatyti daugiau policijos nei rinkėjų.
Daugiau skaitykite lrytas.lt žurnalisčių reportaže iš Rusijos sostinės:
11 val. 35 min. Rusai, sekmadienį balsuojantys prezidento rinkimuose, kurie Vladimiro Putino valdymą tikriausiai pratęs iki 2024 metų, reiškė susirūpinimą korupcija ir skurdu, kalbėjo apie Maskvos konfliktavimą su Vakarais.
„Aš už Putiną. Alternatyvos jam nėra, – sakė 77 metų pensininkė, maskvietė Valentina Popova. – Gerbiu jį dėl užsienio politikos, antraip Rusija pražūtų. Daug ką reikia padaryti šalies viduje.“
41 metų kasininkė Natalija Kononova iš Maskvos sakė: „Aš už Putiną. Mes juo pasitikime. O balsavimas yra mano pilietinė pareiga.“
67 metų maskvietė Iraida Korablina iš Maskvos: „Aš už Putiną. Užsienio politika teisinga, bet šalies viduje diktuoja siauras vidinis ratelis.“
37 metų maskvietis Sergejus Inšakovas, taksi vairuotojas ir buvęs profesionalus rankininkas: „Dabar permainų mums nereikia. Putinui reikia užbaigti, ką pradėjo.“
47 metų Sergejus Jakovlevas iš Sankt Peterburgo: „Nesitikiu nieko gero. Balsavau už (komunistų kandidatą Pavelą) Grudininą, bet aišku, kad tai bus Putinas. Jis neturi veiksmų programos, padėtis vis blogėja. Jis toliau sėdės ant naftos išteklių nieko nekeisdamas, kol galiausiai viskas visose srityse sugrius.“
40-metė Antonina Kurčatova iš Sankt Peterburgo: „Balsavau už Putiną. Bet jausdamasi kitaip nei anksčiau. Šiuo metu tikiuosi, kad viskas tiesiog nepablogės. Man labai patinka jo užsienio politika, jis viską daro gerai, bet kalbant apie ekonomiką viskas yra baisu. Nekantriai laukiu konstruktyvių ekonominių priemonių ir vyriausybės pakeitimo.“
70 metų Lilija Kartašova iš Sankt Peterburgo: „Tik Putinas. Tikiuosi tik gerų dalykų. Prisiminkite, kokią šalį jis perėmė iš (buvusio Rusijos prezidento Boriso) Jelcino – griuvėsius, niekas mūsų negerbė, o dabar? Jis viską daro teisingai. Tik vyriausybę reikia išspirti, ypač – (Dmitrijų) Medvedevą. Kas jis per premjeras? Jis – pajuokos objektas.“
11 val. 15 min. Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Maskva nepaliks be atsako Kijevo veiksmų, kuriais Ukrainos teritorijoje esantiems Rusijos piliečiams trukdoma dalyvauti savo šalies prezidento rinkimuose.
„Visoms tarptautinėms organizacijoms bus pranešta apie Kijevo trukdymą Rusijos Federacijos piliečiams patekti į rinkimų apylinkes – tai nesuvokiama ir neatitinka tarptautinės praktikos“, – sekmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė L. Sluckis.
Pasak jo, tokiais veiksmais oficialusis Kijevas ne tik Rusijai, bet ir visai pasaulinei bendrijai parodo, kaip vertina žmogaus teises.
Be abejo, tai turi būti rimtai aptarinėjama tarptautinėse institucijose, pabrėžė jis ir pridūrė: „Laukiame objektyvių išvadų.“
Atsakydamas į klausimą, ar Rusija galėtų taikyti analogiškas priemones, kai vyks rinkimai Ukrainoje, tai yra, uždaryti savo teritorijoje rinkimų apylinkes arba trukdyti Ukrainos piliečiams į jas patekti, paliekant galimybę balsuoti tik diplomatams, L. Sluckis pareiškė: „Rusija laikosi žmogaus teisių ir niekada nenusileis iki tokio lygio: visi Ukrainos piliečiai per rinkimus jų šalyje galės netrukdomi balsuoti Rusijos Federacijos teritorijoje.“
Rinkimų apylinkė Rusijos ambasadoje Kijeve buvo atidaryta pagal reglamentą, 8 val. vietos laiku.
„Pasiuntinybės darbuotojus, tarp jų ir rinkimų komisijos narius, į pastatą praleido be kliūčių, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasada. – Balsuoja pasiuntinybės darbuotojai.“
Tačiau naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas anksčiau pranešė, kad policija neleidžia prie ambasados pastato žmonių, norinčių balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose. Policininkai jiems aiškina, kad šiandien į pastatą įleidžiami tik ambasados darbuotojai.
Tuo tarpu prie užtvaros netoli ambasados vyko nacionalistų akcija, bet jokių aktyvių veiksmų jos dalyviai nesiėmė.
Saugumu ambasados kvartale rūpinasi didelės teisėsaugininkų pajėgos.
Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.
10 val. 50 min. Pasak Centrinės rinkimų komisijos vadovės Elos Pamfilovos, 10 val. Maskvos laiku rinkėjų aktyvumas visoje šalyje pasiekė 16,55 proc.
Jis dešimčia procentų viršija aktyvumą 2012 metais, kai tokiu metu buvo balsavę 6,53 proc. žmonių.
Taip pat skelbiama, kad ypač aktyviai balsuojama Tolimuosiuose Rytuose ir Uralo regione, kur aktyvumas yra 28 proc. didesnis nei tuo pačiu metu prieš šešerius metus.
10 val. 45 min. Kaip pastebėjo naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas Maskvoje Jackas Stubbsas, rinkimų apylinkėse pateikta informacija apie kandidatų turtą gali prajuokinti.
Nors įvairiais skaičiavimais V.Putinas kartais vadinamas vienu turtingiausių pasaulio žmonių, balsuoti atėję rusai ant skelbimų lentos gali paskaityti, kad per pastaruosius šešerius metus jis uždirbo vos 38,5 mln. rublių (544 tūkst. eurų).
Kiti turtai irgi kuklūs: V.Putinui esą tepriklauso 153 kvadratinių metrų butas Maskvoje ir 77 kvadratinių metrų butas su garažu Sankt Peterburge, trys Rusijoje pagaminti automobilyje, o banko sąskaitoje – 13,8 mln. rublių (195 tūkst. eurų)
O užtat jo varžovei Ksenijai Sobčak, pasak rinkimų komisijos informacijos, priklauso prabangus automobilis „Bentley Continental“ ir 417 mln. rublių (beveik 6 mln. eurų) santaupų, keli namai ir butai.
10 val. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įmetė balsalapį į balsadėžę per šalies prezidento rinkimus, žadančius jam ketvirtą kadenciją valdžioje.
Kadangi V. Putinas neabejotinai laimės šiuos rinkimus, jaučiamas rinkėjų apatiškumas. Valdžios įstaigos turėjo nepalyginamai daugiau išlaidų negu bet kada anksčiau rinkėjų raginimui dalyvauti balsavime, užtikrinsiančiame V.Putinui dar šešerius metus prezidento poste.
Rinkimus stebi apie 145 tūkst. stebėtojų tarp kurių yra 1500 užsieniečių bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno politinio judėjimo atstovų.
A.Navalnui neleista siekti prezidento posto. Oficialiai V. Putinas varžosi su septyniais pretendentais, bet nė vienas jų nėra jam rimtas varžovas.
Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir komunistas milijonierius Pavelas Grudininas.
Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V.Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.
V.Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.
Reikšminga diena Krymui
Sekmadienį sueina ketveri metai nuo tos dienos, kai V. Putinas, pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Rusijos nuo Ukrainos atplėštas Krymas yra Rusijos dalis. Toks sprendimas Ukrainos rytuose sukėlė prieš Kijevą maištą, kuris, Rusijos palaikytas, virto konfliktu, nusinešusiu dagiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.
Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) surengtos paskutinės prieš rinkimus apklausos duomenimis už dabartinį Rusijos vadovą V. Putiną sekmadienį balsuos 69 proc. rinkėjų.
Kaip sakė Jekaterinburgo miesto meras Jevgenijus Roizmanas, vietiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gavo nurodymų „iš aukščiau“ užtikrinti, kad prezidento rinkimų aktyvumas būtų didesnis negu 60 procentų.
„Jie panaudoja viską: mokyklas, darželius, ligonines – kova už aktyvumą yra beprecedentė“ , – sakė jis, vienas iš nedaugelio į postą išrinktų opozicijos politikų.
Prognozuojama, kad per prezidento rinkimus V. Putinas surinks beveik 70 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas viršys 60 proc.
