Tai sukėlė labai prieštaringas reakcijas.
Išimtis pritaikyta Jungtinei Karalystei
Štai, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė užsitikrino, kad turintiems jos pilietybę asmenims šie suvaržymai nebūtų taikomi.
D.Trumpo sprendimas išprovokavo paskelbti internete peticiją, raginančią neleisti prezidentui atvykti planuojamo valstybinio vizito į Britaniją. Per šią oficialią viešnagę rengiami iškilmingi tviskantys renginiai, tokie kaip karališkasis banketas Bakingamo rūmų pokylių salėje.
Šią peticiją jau pasirašė per milijoną žmonių.
Th.May šeštadienį sulaukė prieštaringų vertinimų, kai atsisakė pasmerkti D.Trumpo priemones prieš imigraciją, kai žurnalistai ją spaudė atsakyti per vizitą Turkijoje. Tačiau vėliau premjerė paskelbė griežtą pareiškimą, kai paaiškėjo, kad bus paveikti ir Britanijos piliečiai.
„Jungtinių Valstijų imigracijos politika yra Jungtinių Valstijų vyriausybės reikalas – lygiai taip pat kaip šios šalies imigracijos politiką turėtų nustatyti mūsų vyriausybė“, – sekmadienį sakė vienas premjerės biuro atstovas.
„Tačiau nesutinkame su tokio pobūdžio požiūriu, ir jis nebus tas, kurį rinksimės mes“, – pridūrė atstovas.
Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sakė, kad JAV sprendimas yra „priešinantis, ir klaidinga pasmerkti gėdai dėl pilietybės“.
Olimpinis bėgimo čempionas: pasijutau antrarūšiu piliečiu
Tarp iškilių Britanijos piliečių, kuriems galėtų būti taikomos naujosios JAV taisyklės, yra olimpinis bėgimo čempionas Mo Farahas. Jis pasmerkė D.Trumpo paskelbtas taisykles, grindžiamas „nežinojimu ir išankstiniu nusistatymu“ ir galinčias sutrukdyti jam lankyti savo šeimą, gyvenančią Jungtinėse Valstijose.
„Šių metų sausio 1-ąją Jos Didenybė karalienė paskelbė mane Karalystės riteriu. Sausio 27-ąją prezidentas Donaldas Trumpas, regis, padarė mane svetimšaliu“, – rašė atletas, atstovaujantis Britanijai, bet gimęs Somalyje.
Irake gimęs britų įstatymų leidėjas Nadhimas Zahawi, priklausantis Th.May Konservatorių partijai, anksčiau atskleidė, kad jam būtų draudžiama atvykti į JAV pagal naująsias taisykles.
„Liūdna, liūdna diena, kai pasijunti esąs antrarūšis pilietis! Liūdna diena JAV“, – pridūrė jis.
Vis dėlto vėliau sekmadienį B.Johnsonas užsitikrino, kad Britanijos piliečiams ir dvigubą pilietybę turintiems asmenims draudimas atvykti į Jungtines Valstijas nebūtų taikomas, kai aptarė šį klausimą su Vašingtonu.
Užsienio reikalų ministerija vėliau paskelbė, kad minėtas nurodymas bus taikomas tik asmenims, vykstantiems į JAV tiesiogiai iš septynių išvardytų šalių: Irako, Irano, Libijos, Somalio, Sirijos, Jemeno ir Sudano.
„Jeigu keliaujate į JAV iš kur nors kitur, o ne iš šių šalių (pavyzdžiui, iš JK), vykdomasis įsakas jums netaikomas, ir nepatirsite jokių papildomų tikrinimų, kad ir kokia būtų jūsų pilietybė arba gimimo šalis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministerija pridūrė, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys gali būti papildomai tikrinami, jeigu atvyksta iš septynių išvardytų šalių – „pavyzdžiui, JK ir Libijos pilietybę turintis asmuo, atvykstantis į JAV iš Libijos“.
Užsienio reikalų ministerijai paskelbus šį išaiškinimą, M.Farah atstovės sakė, kad sportininkui „palengvėjo“, bet jis vis tiek „fundamentaliai nesutinka“ su D.Trumpo nurodymu.
N.Zahawi gyrė vyriausybę, kad ji užtikrino garantijų Britanijos piliečiams, ir pridūrė, kad lieka įsitikinęs, jog naujosios JAV taisyklės yra „klaidinga politika“.
Didėjantis spaudimas Th.May
D.Trumpo sprendimas išprovokavo protestų visame pasaulyje. Pirmadienį demonstrantai planuoja rinktis netoli Dauningo gatvės Londone ir surengti eitynių kituose Britanijos miestuose.
Šalyje stiprėja spaudimas Th.May, kad jis atsiribotų nuo D.Trumpo, o opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas ragina vyriausybę atidėti planuojamą prezidento valstybinį vizitą, kol minėtas draudimas bus panaikintas.
Th.May „nuviltų Britanijos žmones, jeigu neatidėtų valstybinio vizito ir kuo aiškiausiai nepasmerktų Trumpo veiksmų“, – jis rašė „Twitter“ žinutėje.
Internetinį peticija prieš vėliau šiais metais planuojamą D.Trumpo vizitą turės būti apsvarstyta Britanijos parlamento, bet vyriausybės atstovas sakė, kad kvietimas „buvo pateiktas ir priimtas“ Vašingtono.
Įsakymas palies 187 „Google“ darbuotojus
JAV interneto kompanija „Google“ paragino kaip galima greičiau sugrįžti į šalį už jos ribų esančius savo darbuotojus, praneša BBC.
Bendrovė baiminasi, kad jie gali nespėti sugrįžti iki tol, kai įsigalios JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakas, ribojantis imigrantų įvažiavimą į JAV.
Oficialūs kompanijos atstovai tokio pranešimo nekomentuoja. Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ rašo, kad dėl prezidentinio įsako gali nukentėti mažiausiai 187 „Google“ darbuotojai.
„Mes nerimaujame dėl šio įsako bei kitų pasiūlymų įvesti apribojimus „Google“ darbuotojams ir jų šeimoms poveikio, arba galinčių sukurti kliūčių mums atsivilioti į JAV didelių talentų“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.
Remiantis D. Trumpo įsaku, visa JAV pabėgėlių perkėlimo programa stabdoma mažiausiai 120 dienų, kol bus nustatytos naujos griežtos patikrinimo taisyklės.
Konkrečiai pabėgėliams iš Sirijos bus draudžiama patekti į JAV neribotą laiką, kol prezidentas pats paskelbs, kad jie nebekelia pavojaus.
Septynių musulmoniškų šalių (Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno) piliečiams 30 dienų nebus išduodamos vizos – nesvarbu, ar jie norėtų emigruoti į Ameriką, ar tik joje apsilankyti.
Koreguos skrydžius
Pasaulinės aviakompanijos priverstos koreguoti savo lėktuvų ekipažus skrydžiams į Jungtines Valstijas dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo įsako, draudžiančio į JAV įvažiuoti Irako, Irano, Jemeno, Libijos, Sirijos, Somalio ir Sudano piliečiams 90 dienų, rašo „The Wall Street Journal“.
Pavyzdžiui, pagal tarptautinių keleivių pervežimą pirmaujanti aviakompanija „Emirates Airline“ pranešė atšaukianti minėtų šalių piliečius pilotus ir skrydžių palydovus iš skrydžių į JAV.
Kita oro linijų bendrovė – „Etihad Airways“ – pažymėjo, kad šiuo metu draudimas jos darbuotojų neliečia, tačiau bendrovė imasi priemonių, kad nekiltų problemų ateinančiomis savaitėmis, kadangi JAV administracija neatmeta galimybės, kad draudimas bus pritaikytas ir kitoms šalims.
Be to, aviakompanijos Europoje, Azijoje ir Afrikoje yra priverstos nebeįleisti į savo lėktuvus asmenų, kurie yra minėtų šalių piliečiai. „Air France-KLM“ pranešė, kad praėjusį savaitgalį tokių asmenų buvo per 20.
„Starbucks“ priims daugiau pabėgėlių
Jungtinių Valstijų kavinių tinklas „Starbucks“ planuoja per ateinančius penkerius metus visame pasaulyje priimti į darbą 10 tūkst. pabėgėlių, reaguodamas į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimą įvesti draudimą pabėgėliams ir septynių musulmoniškų šalių piliečiams atvykti į šalį.
„Šiandien rašau jums su dideliu susirūpinimu, sunkia širdimi ir ryžto kupinu pažadu“, – laiške darbuotojams, kuris buvo paskelbtas kompanijos interneto puslapyje, parašė „Starbucks“ valdybos pirmininkas ir vadovas Howardas Schultzas.
„Gyvename precedento neturinčiais laikais, kuomet esame liudininkais to, kad keliamos abejonės dėl mūsų šalies sąžinės ir pažado suteikti galimybę siekti amerikietiškos svajonės“, – parašė kavinių tinklo vadovas.
Demokratų partiją remiantis H. Schultzas sakė, kad kompanija kontaktuoja su darbuotojais, kuriuose palietė praėjusį penktadienį naujojo respublikono prezidento D. Trumpo įsakas dėl imigracijos.
Pasak „Starbucks“ vadovo, pabėgėliai bėga nuo karo, persekiojimo ir diskriminacijos į 75 šalis, kuriose tinklas veikia.
„Ir mes nuo JAV, kur iš pradžių samdydami darbuotojų dėmesį sutelksime į tokius žmones, kurie tarnavo kartu su JAV kariais kaip vertėjais ar pagalbinis personalas įvairiose šalyse, kur mūsų kariams prireikė tokios paramos“, – sakė jis.
H. Schultzas taip pat gynė Meksika, kurią D. Trumpas nori priversti sumokėti už jo numatomą pastatyti sieną pasienyje, kuri turėtų sulaikyti nelegalius imigrantus iš Meksikos, įvesdamas 20 proc. muitą meksikietiškam importui.
„Su Meksika reikia statuti tiltus, o ne sienas“, – parašė jis, pridūręs, kad Meksika tiekia kavą „Starbucks“ tinklui jau tris dešimtmečius. Čia veikia beveik 600 tinklo kavinių, kuriose dirba 7 tūkst. žmonių.
„Mes vis tiek ketiname investuoti į šią mums labai svarbią rinką“, – sakė kompanijos vadovas.
Gali rimtai nukentėti ir Vokietija
Prieš globalizaciją nukreipta naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsme Vokietijos gyventojų gerovei, mano šalies ekonomistai, kuriuos apklausė laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“.
D. Trumpo politika – „košmariškas scenarijus“ Vokietijai, pareiškė Miuncheno ekonominių tyrimų instituto „If“ vadovas Clemensas Fuestas.
„Jeigu ekonominiai santykiai su Amerika pablogės, kils grėsmė 1,6 mln. darbo vietų“, – mano jis. C. Fuestas paaiškino,kad maždaug 1 mln. žmonių gali netekti darbo vokiečių kompanijose, eksportuojančiose savo produkciją į JAV. O dar 600 tūkst. žmonių gali būti atleisti Amerikos kompanijų atstovybėse Vokietijoje.
Vokietijai „gresia prekybinis-ekonominis karas su America“, perspėjo Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris. Jo nuomone, jeigu naujasis Amerikos prezidentas iš tiesų ims pildyti savo pažadus, tai „turės neigiamų pasekmių viso pasaulio gerovei“.
Kylio pasaulinės ekonomikos instituto vadovas Denisas Snoweris sakė, kad Vokietija – didžiausia Europoje eksportuotoja – nukentės dėl apribojimų pasaulinėje rinkoje labiau už kitas šalis, skelbia „Deutsche Welle“.
Jo teigimu, dabartinė situacija primena laikotarpį tarp pasaulinių karų, kuomet dėl prekybinių konfliktų smuko pasaulio ekonomika. „Visi pasimokė iš šios karčios patirties, išskyrus D. Trumpą“, – pareiškė jis.
