Milijonai amerikiečių šiandien rinks 45-ąjį valstybės prezidentą. Kas perims valstybės vairą iš dvi kadencijas jį turėjusio demokrato Baracko Obamos, prognozuoti sunku.
Skirtingose apklausose demokratė Hillary Clinton ir respublikonas Donaldas Trumpas lipa vienas kitam ant kulnų, o eidami prie balsadėžių dėl ateities pečiais gūžčioja ir amerikiečiai.
Kandidatai į prezidento postą savo baigiamosiose kalbose ir per visą kampaniją baugino, kad šįkart amerikiečių pasirinkimas turės „apokaliptinę reikšmę“ – nuo to priklausys, kur žengs Amerika ir visas pasaulis.
D.Trumpas gąsdino, kad išrinkus Hillary atplūs užsieniečių banga ir sunaikins visą Amerikos tapatybę. O demokratė savo ruožtu tikino, kad prezidentu tapęs verslo magnatas į šipulius sudaužys visą pažangą lyčių ir rasinės lygybės srityje.
Tad nieko nuostabaus, kad skaičiuodami valstijų balsus amerikiečiai krūpčios – po rinkimų kampanijos, kurioje kiekviena proga buvo akcentuojama, kad „JAV likimas pakibo ant plauko“, šalies piliečiai nesijaučia užtikrinti dėl savo ateities.
Įtempta kandidatų kova
Šįmet prezidento rinkimuose intriga išlieka iki pat pabaigos, nes apklausose kandidatai žygiuoja petys į petį.
Daugumoje jų pirmauja demokratė H.Clinton, bet jos atotrūkis pernelyg menkas – svyruoja nuo vieno iki penkių procentų, kad būtų galima užtikrintai kalbėti apie pergalę.
Respublikonas demokratę prisivijo tik aną savaitę, kai buvo paskelbta, jog Federalinis tyrimų biuras (FTB) atnaujina tyrimą dėl H.Clinton elektroninių laiškų – buvo atrastas naujas jų pluoštas. Tiesa, savaitgalį biuras pranešė, kad juose nerado nieko nusikalstamo.
Pastarasis įvykis lėmė visiškai skirtingą kandidatų toną paskutiniuose agitaciniuose renginiuose.
H.Clinton save vadino „šalies pasveikimo ir susitaikymo kandidate“ visiškai sušvelnindama kovingą ir aštrų toną, kuris jai buvo būdingas beveik metus.
Lankydamasi svyruojančiose valstijose, kuriose neaišku, koks kandidatas triumfuos, H.Clinton teigė, kad šie rinkimai yra „atpildo diena“ ir pasirinkimas tarp skaldymo ir vienybės, stiprios, stabilios lyderystės bei nekontroliuojamos rizikos.
Tuo metu D.Trumpas paskutinius žodžius tarė su nauju pasitikėjimu ir dar aršiau puldamas „suklastotą Amerikos ekonominę ir politinę sistemą“.
„Dabar ši nesąžininga sistema saugo H.Clinton, – sekmadienį tėškė respublikonas. – H.Clinton yra kalta. Ji tai žino. FTB tai žino. Dabar atėjo laikas amerikiečiams tai pasakyti įmetant balsalapį.“
Istorinis aktyvumas
Kurio kandidato žodžiai, pasaulio vizija arba pasitelktų pramogų ir sporto įžymybių palaikymas sutelkė daugiau rinkėjų simpatijų, paaiškės po šios dienos balsavimo. Tačiau 41 milijonas amerikiečių savo valią jau išreiškė išankstiniuose rinkimuose.
Nors išankstinio balsavimo rezultatai neskelbiami, jau matomos kai kurios užuominos apie tam tikrus dėsningumus.
Išankstinis balsavimas rodo, kad rinkimai gali būti istoriniai dėl neregėto ispanakalbių JAV piliečių aktyvumo. Ši visuomenės grupė mobilizavosi geriausiai per visą JAV istoriją.
Labiausiai ispanakalbius motyvuoja ne nuoširdus palankumas H.Clinton, bet D.Trumpo pergalės baimė. Šie žmonės itin aktyviai rengė politinę agitaciją už Demokratų partijos kandidatę.
62-ejų slaugė Marilyn Ralat-Albernas, kilusi iš Puerto Riko, praleido daugybę valandų vaikščiodama nuo durų iki durų ir pasakodama apie verslininko keliamą grėsmę ispanakalbių šeimoms ir dokumentų neturintiems imigrantams: „Kai jis įžeidė meksikiečius (D.Trumpas vadino juos prievartautojais ir nusikaltėliais. – Red.), jis norėjo įžeisti mus visus. Jis nesuvokia mūsų kultūros. Reikia sutelkti jėgas ir parodyti, kokia galinga mūsų bendruomenė.“
Manoma, kad šįmet ispanakalbių palaikymas H.Clinton pralenks tą, kurio sulaukė B.Obama 2012 metais: tąsyk už jį balsavo 71 proc. šios visuomenės grupės.
Rinkimai – nacionalinė gėda
Įdomu tai, kad kitaip nei ankstesniais kartais, kai prezidento rinkimų kampanija būdavo JAV galybės ir demokratijos principų įrodymas, šiųmečiai įtakingų politikos apžvalgininkų buvo praminti „nacionaline gėda“.
Mat kampanijoje netrūko vulgarybių, rasizmo, seksizmo, šmeižto ir bauginimų. Kandidatai buvo kaltinami dėl populizmo, tuščių lozungų skelbimo ir vengimo rimtai pažvelgti į problemas, kurios šnopuoja Amerikai į nugarą.
Dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas Robertas J.Samuelsonas tikina, jog kandidatai turėjo daugiau dėmesio sutelkti imigracijos problemoms spręsti ir visuomenės senėjimui stabdyti: „Jungtinės Valstijos sensta, ir taip bus toliau. Imigracija etniškai keičia valstybę, ir tai tęsis. Pagrindinis klausimas – kiek mes kontroliuojame savo ateitį ir kiek ji kontroliuoja mus. 2016-ųjų kampanijos dėmesio šioms problemoms stoka yra nacionalinis pažeminimas.“
Gėda prieš pasaulį amerikiečiai laiko ir pačius kandidatus. Pirmą kartą istorijoje Demokratų partija išsirinko kandidatę, kurios veiksmai tiriami FTB. O respublikonai – atstovą, kuris ant kortos gali pastatyti NATO partnerių pasitikėjimą amerikiečiais ir kuris atvirai kurstė rasinę neapykantą savo kampanijos metu.
Be to, rinkimai metė šešėlį ir ant FTB. Demokratės H.Clinton elektroninių laiškų skandalo tyrimas privertė manyti, kad save apolitišku vadinantis biuras kišasi į rinkimų eigą.
Savaitgalį FTB vadovas Jamesas Comey galiausiai pasiuntė H.Clinton palankią žinią – rasti nauji buvusios valstybės sekretorės laiškai nerodo jokio kriminalinio nusižengimo.
Už ką balsuoja?
Pagal neįprastą JAV rinkimų sistemą amerikiečiai tiesiogiai nerenka savo prezidentų ir viceprezidentų – formaliai jie renka Rinkikų kolegijos narius. Pastaroji institucija vėliau išrenka prezidentą, o rinkimus laimi 270 ar daugiau Rinkikų kolegijos balsų surinkęs kandidatas. Jeigu abu kandidatai surenka po 269 rinkikų balsus, išrinkti prezidento sukviečiami Atstovų Rūmai.
Amerikiečių balsalapiuose įrašytos kandidatų į prezidentus, bet ne rinkikų pavardės. Rinkikai tradiciškai – 99 proc. atvejų – balsuoja už tą kandidatą, kurį per rinkimus aktyviausiai palaikė jų valstijos rinkėjai.
Visose valstijose, išskyrus Meiną ir Nebraską, galioja mažoritarinė sistema, pagal kurią daugiau balsų laimėjusi partija susišluoja visų valstijos rinkikų palaikymą. O šiose dviejose valstijose rinkikai pasidalija proporcingai rinkimų rezultatams.
538 Rinkikų kolegijos balsai paskirstomi proporcingai pagal gyventojų skaičių 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai, kurioje yra sostinė Vašingtonas. Didžiausia Kalifornijos valstija turi 55 rinkikus, o retai apgyvendintas Vajomingas ar mažytė Delavero valstija – tik tris.
Valstijos rinkikai yra partijų ar valdžios institucijų parinkti atstovai, kurie pelno pasitikėjimą, kad atėjus lemtingai dienai balsuos atsakingai.
Maždaug 40 valstijų laikomos tradiciškai balsuojančios už demokratus arba respublikonus. Pagrindinė kova šįmet vyks šiose svyruojančiose valstijose: Floridoje, Ohajuje, Pensilvanijoje, Viskonsine, Naujajame Hampšyre, Minesotoje, Ajovoje, Mičigane, Nevadoje, Kolorade ir Šiaurės Karolinoje.
