Sėkmingus policijos pareigūnų tyrimus dažniausiai nulemia truputis sėkmės. Šiuo atveju tai buvo mobilusis telefonas, kurį, kaip įtariama, gaujos vadas nugvelbė per vieną įsibrovimų Šlėzvigo-Holšteino žemėje.
Šis daiktas nusikaltėliui taip patiko, kad jį pasiliko sau, rašo „Der Spiegel“.
Nerijus M. pasirodė bent tiek sumanus, kad pakeitė mobiliojo telefono SIM kortelę. Bet 36-rių lietuvis veikiausiai nežinojo, kad, nepaisant to, šiuolaikinio prietaiso vietą galima nustatyti.
„Būtent todėl dažniausiai būdavome gerai informuoti, ką sumanė įtariamieji“, – pasakojo Norderšteto kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Manfredas Brodersenas.
Devyniems kaltinamiesiems, stojusiems prieš Kylio antrosios instancijos civilinių ir baudžiamųjų bylų teismą, teks atsakyti už šimtus įsilaužimų ir vagysčių.
Jie tykodavo prekinių traukinių, kurie gabeno naujus automobilius, ir iš jų naktimis nugvelbdavo navigacijos prietaisus bei oro pagalves.
Taip pat įsilauždavo į butus, susirasdavo automobilių raktelius ir juos pavogdavo. Vagystes lietuviai pradėjo Šlėzvige-Holšteine, o paskui persikėlė į kitas Vokietijos žemes.
Nusikaltimai tęsėsi ilgai
Tyrėjams itin retai pavyksta sučiupti tokias vagių gaujas.
Kad šį kartą policijos pareigūnų darbas buvo sėkmingas, nulėmė ir vieno policininko atkaklumas – jam pavyko sutelkti federalinės policijos, prokuratūros ir Europolo (Europos kriminalinės žvalgybos agentūra. – Red.) pajėgas.
58-erių komisaras M.Brodersenas, pravarde Manni, netrukus turėtų išeiti į pensiją, tačiau vis dar nepraranda troškimo dirbti ir palikti savo posto neketina.
Jau po pirmųjų įsilaužimų į būstus ir automobilių vagysčių, įvykdytų jo apygardoje 2008-aisiais, komisaras įtarė, kad tai – profesionalų darbas. Nežinomieji per naktį įvykdydavo iki dešimties nusikaltimų, o kai kurias vietoves plėšė po kelis kartus.
Keliems automobilių savininkams teko net keturis kartus keisti navigacijos prietaisus: vos įmontuoti jie vėl dingdavo.
Kai 2013-ųjų vasarą Lietuvoje buvo konfiskuoti automobiliai, pavogti Noimiunsterio apylinkėse, komisaras M.Brodersenas buvo įsitikinęs, kad Vokietijos šiaurėje siautėja lietuvių gauja.
Tyrimas pajudėjo iš mirties taško, kai Henštete-Ulcburge Nerijus M. iš vieno žmogaus pavogė ne tiktai penktosios serijos BMW, bet ir mobilųjį telefoną „BlackBerry“ ir ėmė juo naudotis savo reikmėms.
Apčiuopė siūlo galą
2013 metų rugsėjį komisaras M.Brodersenas, gavęs teismo nutartį, pagal kurią galėjo nustatyti mobiliojo telefono veikimo vietą ir klausytis pokalbių, sužinojo, kad įtariamieji glaudžiasi sodo pavėsinėje prie vieno greitkelio poilsiavietės.
Komisaras mielai būtų ją apieškojęs, bet lietuviai susiginčijo su rusais nuomotojais ir išsikėlė dar iki tol, kol jis prisiruošė tai padaryti.
Įtariamieji įsikūrė pas savo kraštietį Brėmene, netoliese aptiko prekinių traukinių geležinkelio stotį.
Ji lietuviams atrodė kaip rojus: ten stovėjo šimtai naktimis nesaugomų naujų automobilių. Nusikaltėliai per naktį įsilauždavo į dešimtis mašinų.
M.Brodersenas perprato jų darbo principus, bet jis darbavosi Šlėzvigo-Holšteino dalyje ir neturėjo įgaliojimų Brėmene.
Jis kreipėsi į žemės federalinę policiją – ši turėjo viską, ko jam trūko: mobiliąsias stebėjimo pajėgas, šiuolaikinę techniką įtariamųjų buvimo vietai nustatyti ir jiems sekti.
Šlėzvigo-Holšteino sostinės Kylio prokurorė prisiėmė atsakomybę už tyrimus visoje Vokietijos teritorijoje.
Tai lėmė ypatingo policijos padalinio „Saulėlydis“ atsiradimą: M.Brodersenui gavus pastiprinimą, policininkai nusikaltėlių tykojo naktimis pasaloje.
Pasitelkę turimą informaciją tyrėjai nustatė, kad gauja buvo nusigavusi iki Badeno-Viurtembergo žemės.
Laimikį siuntė į Lietuvą
M.Brodersenas teigė, kad suimtų saviškių lietuviai nelaukdavo – netrukus pakeisdavo gaujos narį kitu.
Laimikis buvo saugomas garažuose. Jį reguliariai vienas sunkvežimio vairuotojas iš Eseno gabeno į Lietuvą.
Norderšteto komisaras dirbo tyrimo grupėje kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, jie gaudavo paramą ir iš atitinkamų Europos Sąjungos institucijų.
Vadovaujant federalinei kriminalinei tarnybai Europolas nuo 2014-ųjų dvejus su pusę metų koordinavo tyrimus, susijusias su gaujomis iš Rytų Europos.
Tuo metu buvo apklausta 2000 įtariamųjų, išduoti 575 arešto orderiai ir sužlugdyta daugiau kaip 70 gaujų.
Viena jų – Nerijaus M. vadovaujama grupuotė. Jis, kaip ir dauguma jo nusikaltimų bendrininkų, kilęs iš Panevėžio.
2015-ųjų rudenį ypatingasis policijos padalinys „Saulėlydis“ jau buvo surinkęs pakankamai įrodymų prieš lietuvio gaują.
O spalio 20-ąją policija keturiose Vokietijos federalinėse žemėse vienu metu suėmė įtariamus gaujos narius ir daugybėje butų atliko kratas.
„Nors pridarė ne vieną milijonų eurų žalos, įtariamieji nuolat stokojo pinigų“, – sakė M.Brodersenas.
Už navigacijos prietaisą jie gaudavo mažiau negu 100 eurų, pavogtą „Mercedes SL“, kainavusį 120 tūkst. eurų, parduodavo už vos 3 tūkst. eurų.
Tyrėjų duomenimis, daug pinigų lietuviai išleisdavo alkoholiui, narkotikams, viešnamiams.
