N. Armstrongas kartu su kitu erdvėlaivio „Apollo 11“ įgulos nariu
astronautu Buzzu Aldrinu nutūpė Mėnulyje 1969 metų
liepos 20 dieną, tiesiogiai stebint šimtams milijonų kvapą
užgniaužusių televizijos žiūrovų visame pasaulyje.
Jo pirmieji žodžiai, ištarti žengiant ant Mėnulio
paviršiaus, tapo istorija: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau
didžiulis šuolis žmonijai.“
Manoma, kad neryškius nespalvotus pirmosios transliacijos iš
Mėnulio vaizdus stebėjo apie 450 mln. žmonių, kurie matė, kaip
baltą skafandrą vilkintis N. Armstrongas lipa žemyn nusileidimo
modulio „Eagle“ (Erelis) trapu ant neišvaizdaus Mėnulio paviršiaus.
N. Armstrongas buvo „Apollo 11“ misijos vadas, todėl būtent jis
informavo skrydžių valdymo centrą Teksase apie sėkmingą
nusileidimą: „Hjustone, kalba Ramybės bazė. „Erelis“ nusileido.“
Kartu su B. Aldrinu jis pustrečios valandos vaikštinėjo aplink
nusileidimo vietą, o apibūdindami Mėnulio gruntą nurodė, kad jis
panašus į grūstą medžio anglį.
„Galiu jo laisvai pasemti savo koja“, - sakė N. Armstrongas.
Nors astronautai dėvėjo gremėzdiškus skafandrus, N. Armstrongas
ir B. Aldrinas grakščiai šuoliavo tarsi sulėtintame vaizdo įraše,
pirmąkart patyrę Mėnulio trauką, kuri yra šešis kartus
silpnesnė negu Žemėje.
Abu astronautai padarė nuotraukų, pririnko uolienų ir grunto
pavyzdžių bei išdėstė mokslinius prietaisus.
Jie taip pat įsmeigė stiebą su išskleista JAV vėliava ir
paliko plokštelę su užrašu: „Čia žmonės iš Žemės planetos
pirmąkart žengė ant Mėnulio. Ateiname su taika visos žmonijos
vardu.“
Tuometis JAV prezidentas Richardas Nixonas
šia proga atliko, pasak jo, „visų laikų labiausiai istorinį
telefono skambutį“.
„Kiekvienam amerikiečiui tai turi būti išdidžiausia diena
mūsų gyvenime“, - R. Nixonas sakė N. Armstrongui ir B.Aldrinui.
Abu astronautai ir orbitiniame modulyje aplink Mėnulį skriejęs
trečiasis „Apollo 11“ įgulos narys Michaelas Collinsas grįžo į Žemę liepos 24-ąją.
Šis skrydis į kosmosą N. Armstrongui buvo antras ir paskutinis.
Ohajo miestelyje Vapakonetoje 1930 metų rugpjūčio 5 dieną
gimęs N. Armstrongas anksti susižavėjo aviacija ir paauglystėje
dirbo netoliese veikusiame oro uoste.
Jis pradėjo mokytis skraidyti būdamas 15 metų, o piloto
licenciją įgijo būdamas 16-os.
Vėliau jis tapo JAV Karinių jūrų pajėgų lakūnu ir atliko 78
skrydžius per Korėjos karą.
Jis studijavo aeronautikos inžineriją Purdue universitete Indianoje, o vėliau įgijo aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį Pietų Kalifornijos universitete.
1955 metais jis tapo lakūnu bandytoju Greitųjų skrydžių
stotyje Edwardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje, kur
išbandė apie 50 įvairių orlaivių.
Dar po septynerių metų N. Armstrongas buvo atrinktas
Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) dalyvauti
astronautų mokymo programoje Hjustone.
Baigęs darbą NASA 1971 metais, N. Armstrongas beveik dešimtmetį
dėstė aerokosminę inžineriją Sinsinačio universitete ir dirbo
kelių bendrovių valdybose, įskaitant „Lear Jet“, „United Airlines“
ir „Marathon Oil“.
Nors ir pelnęs pasaulinę šlovę, šis skrydžių į Mėnulį
pionierius vengė būti dėmesio centre. Sužinojęs, kad jo
autografai pardavinėjami išpūstomis kainomis, jis liovėsi
pasirašinėti ant suvenyrų.
Jo šeima savo pranešime pareiškė turinti paprastą prašymą
žmonėms dėl N. Armstrongo gyvenimo atminimo.
„Pagerbkite jo pavyzdingą tarnybą, pasiekimus ir kuklumą, o kai
kitą kartą išeisite į lauką giedrą naktį ir pamatysite jums
besišypsantį mėnulį, pagalvokite apie Neilą Armstrongą ir jam
mirktelėkite“, - pridūrė artimieji.
Pagerbė JAV prezidentas
JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį sakė esantis „giliai nuliūdęs“
ir šlovino velionį N. Armstrongą, pirmąjį Mėnulyje išsilaipinusį žmogų,
pareiškęs, kad jis buvo vienas iš didžiausių visų laikų
Amerikos didvyrių, įkvėpęs ištisą kartą siekti žvaigždžių.
„Neilas buvo tarp didžiausių Amerikos didvyrių - ne vien savo
meto, bet ir visų laikų“, - sakoma B.Obamos pranešime, kuris buvo
paskelbtas po to, kai buvo pranešta apie N. Armstrongo mirtį.
„Kai jis kartu su kitais įgulos nariais pakilo (erdvėlaiviu)
„Apollo 11“ 1969 metais, jie kartu skraidino visos šalies
lūkesčius“, - sakė JAV prezidentas.
„Jie pasiryžo parodyti pasauliui, kad Amerikos dvasia gali
peržengti tai, kad atrodo neįmanoma - kad turint pakankamai
užsidegimo ir išradingumo viskas yra įmanoma, - pridūrė B.Obama.
- Ir kai Neilas pirmąkart žengė ant Mėnulio paviršiaus, jis
sukūrė žmonijos pasiekimo akimirką, kuri niekada nebus
užmiršta.“
Barackas ObamaMėnulisJAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA)
Rodyti daugiau žymių