„Mes nebesame tokie naivūs ir nebegalvojame, kad Norvegija yra geriausia šalis pasaulyje, - sako viena iš trijų advokatų, atstovaujančių A. B. Breiviko atakos 2011 m. liepos 22 d. aukas, Mette Yvonne Larsen. - Tai privertė mus suprasti, kad esame tarptautinės visuomenės dalis. Mes negalime patys vieni išspręsti problemų“.
Verdiktas, kurio laukia teroristo aukų artimieji, išsigelbėjusieji, visa norvegų tauta ir visas pasaulis, paskelbs ne tai, kaltas A. B. Breivikas ar ne, bet ar jis psichiškai sveikas, ar beprotis.
Jeigu A. B. Breivikas bus pripažintas psichiškai sveiku, maksimali jo laukianti bausmė bus 21 metai kalėjimo. Tiesa, šis terminas gali būti pratęstas, jeigu jis bus laikomas keliančiu grėsmę visuomenei. Jeigu jis bus paskelbtas psichiškai nesveiku, jo laukia neriboto laiko gydymas izoliavus psichiatrijos ligoninėje.
Kalėjime 33 metų teroristas šiuo metu turi neblogas sąlygas. Jis kali trijų kambarių vienutėje. Viename iš kambarių jis turi kompiuterį, kitame treniruoklį fizinei formai palaikyti. A. B. Breivikas turi galimybę žiūrėti televizorių ir skaityti laikraščius, taip pat kiekvieną dieną jam leidžiama pasivaikščioti gryname ore.
Nepriklausomai nuo nuosprendžio, A. B. Breivikas greičiausiai praleis likusią savo gyvenimo dalį panašiomis sąlygomis. Dalis norvegų tai laiko pernelyg didele prabanga šaltakraujiškam žudikui.
Likusių gyvų žudynių liudininkų advokatai sako, kad kai kuriems jų verdiktas nerūpi, o dalis norėtų, kad jis būtų pripažintas psichiškai sveiku, kad galėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Pats A. B. Breivikas nori būti pripažintas sveiku, ir kad jo įvykdytas teroro aktas būtų pripažintas kaip politinis pareiškimas, o ne kaip beprotybės veiksmas. Jis tvirtina, kad paskelbimas psichiškai nesveiku jam būtų „blogiau už mirtį“, ir kad jis dėl tokio verdikto pateiktų apeliaciją, taip dar ilgesniam laikui pratęsdamas dvasinius išmėginimus savo aukų artimiesiems.
