„Ta bomba ir kulkomis buvo siekiama pakeisti Norvegiją. Norvegijos žmonės atsakė pasirinkdami mūsų vertybes. Žudikui nepavyko, žmonės laimėjo“, - sakė J. Stoltenbergas per žudynių pirmųjų metinių ceremoniją.
Praėjus metams po kruvinų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko išpuolių, Norvegija sekmadienį prisimena 77 aukas. Norvegai siekia įrodyti, kad ši ataka neleis šaliai nukrypti nuo savo atvirų, demokratinių vertybių.
Pernai liepos 22-ąją ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas pirmiausiai susprogdino bombą prie vyriausybės būstinės Oslo centre, nužudydamas aštuonis žmones, o vėliau surengė šaudynes netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kur veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.
Saloje A. B. Breivikas nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius.
Ekstremistas, kuriam dabar - 33-eji, sakė, kad tas atakas įvykdė siekdamas apsaugoti savo šalį nuo „musulmonų invazijos“ ir kad Darbo partiją taikiniu pasirinko dėl jos imigracijos politikos ir paramos daugiakultūrei visuomenei.
Šiai partijai priklausantis premjeras, kuris atakų metu buvo savo oficialiojoje rezidencijoje, o ne darbovietėje, sekmadienio minėjimo renginius pradėjo padėdamas vainiką netoli tos vietos, kur sprogo bomba.
Visoje šalyje planuojamos pamaldos, vainikų padėjimo ceremonijos, paminėjimo susirinkimai ir koncertas.
J. Stoltenbergas dalyvaus daugelyje skausmingiausių renginių, skirtų šiam žiauriausiam Norvegijoje nusikaltimui po Antrojo pasaulinio karo paminėti.
Drauge su Norvegijos karaliumi ir karaliene premjeras dalyvavo pamaldose Oslo katedroje, kurią kelias savaites po žudynių supo žmonių paliekamų rožių jūra.
14 val. 10 min. (15 val. 10 min. Lietuvos laiku) jis Utiojoje pasakė kalbą Darbo partijos jaunimui, o vėliau susitiks su A. B. Breiviko aukų šeimomis ir 19 val. 45 min. saloje padės antrą vainiką - beveik lygiai tuo laiku, kai A. B. Breivikas čia galiausiai buvo areštuotas po daugiau kaip valandą trukusio metodiško šaudymo.
Emocinga diena baigsis 20 val. prasidėsiančiu koncertu prie Oslo rotušės, kuriame pasirodys norvegų muzikantai ir, galbūt, Bruce'as Springsteenas ir kurio taip pat klausysis premjeras.
Į sceną užlips ir norvegų folkmuzikos dainininkas Lillebjoernas Nilsenas, kuris balandžio mėnesį drauge su 40-čia tūkst. rožėmis mojavusių protestuotojų atliko A. B. Breiviko išjuokiamą dainą.
Rožės - A. B. Breiviko pagrindinio taikinio Darbo partijos simbolis - ir šį sekmadienį tikriausiai bus visur. Tuo tarpu Norvegijos futbolo profesionalų komandos prieš visas sekmadienio rungtynes aukas pagerbs tylos minute.
Kaimyninės Danijos Darbo partijos premjerė Helle Thorning- Schmidt taip pat turi pasakyti kalbą Utiojoje, o JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton perdavė norvegams užuojautos dėl šios „milžiniškos tragedijos“ žinutę.
„Stoltenbergas pasiekė savo gerai parinktais žodžiais nustatė toną mūsų nacionalinėje reakcijoje po šios katastrofos. Jis prisidėjo, kad atmosfera neprisipildytų neapykantos ir nebūtų nuspalvinta keršto troškimo“, - trečiadienį rašė populiaraus Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ apžvalgininkas.
„Galime paklausti savęs, kodėl svarbiausiu dalyku po liepos 22-sios negalėtų tapti išsaugojimas to, ką turime. Daugelį metų galėjome džiaugtis gyvendami apskritai gerai veikiančioje demokratijoje, kurioje atvirumas ir žodžio laisvė yra didesni nei daugumoje kitų pasaulio šalių“, - pridūrė jis.
Išskyrus kelias nedideles priemones, tokias kaip pasiūlyti teisės aktų pakeitimai ir sustiprinta aukšto rango politikų bei valdžios įstaigų apsauga, Norvegijoje po A. B. Breiviko atakų nebuvo pastebimai sugriežtintos saugumo priemonės arba apribota piliečių judėjimo laisvė.
Iki šiol retkarčiais galima pamatyti priešais įėjimą į parlamentą pastatytų automobilių.
„Norvegija nepasikeitė“, - sako Trondas Henry Blattmannas, vadovaujantis vienai šių atakų aukų šeimų palaikymo organizacijai ir pats netekęs sūnaus Utiojoje.
„Bet kokiu atveju negalime pasistatyti pakankamai aukštų tvorų, kad nuo visko apsisaugotume“, - jis aiškino naujienų agentūrai AFP, bet pridūrė, kad vis tiek tikisi, jog pernai vyriausybės įkurta komisija padarys išvadas iš šių žudynių ir imsis pokyčių - „ tokių kaip geresnė internetinė žvalgyba ir griežtesnė kraštutinių dešiniųjų stebėsena, siekiant užkirsti kelią išpuoliams ateityje“.
Komisija, nagrinėjanti liepos 22-osios atakas, planuoja pateikti savo išvadas rugpjūčio 13 dieną.
Tuo tarpu žmonės, likę gyvi per Utiojoje vykusias šaudynes, laikosi skirtingų nuomonių.
„Kas pasikeitė Norvegijoje? To nepakanka“, - pažymėjo Tore Sindingas Bekkedalis, kuris taip pat sakė, jog bjaurisi kai kurių žmonių tulžinga reakcija į grupę romų, Norvegijos sostinės širdyje apsistojusių stovykloje, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis vyko audringi debatai.
„Į tokias nuomones turėtų būti reaguojama griežčiau“, - jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Tuo tarpu Utiojoje gyvas likęs Bjoernas Ihleris tvirtino, kad ekstremistams turėtų būti leidžiama viešai skelbti savo idėjas, siekiant išvengti pogrindinių anklavų susikūrimo.
„Po šių išpuolių žadėjome daugiau atvirumo. Taigi kiekvienam turi būti leidžiama reikšti savo nuomones, kad iš kokios kraštutinės jos būtų. Žmonėms, kurie kritiškai vertina imigraciją, turi būti leista tai išsakyti, nesiejant su liepos 22-ąja“, - jis teigė AFP.
A. B. Breivikas, kurio bylos nagrinėjimas truko dešimt savaičių ir baigėsi praeitą mėnesį, šiuo metu laukia teismo nuosprendžio.
Nors nė kiek neabejojama, kad šiuos išpuolius įvykdė jis, penki Oslo teismo teisėjai privalo nuspręsti, ar 33 metų kaltinamasis gali būti laikomas pakaltinamu dėl savo psichinės būklės ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar turėtų būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką, kaip reikalauja prokurorai.
Teismo nuosprendis turėtų būti paskelbtas rugpjūčio 24 dieną.
Įvykiai prieš metus
Paprastai rami Norvegija, garsėjanti pakantumu ir aukštais gyvenimo standartais, buvo staigiai pažadinta iš taikaus snaudulio 2011 metų liepos 22-ąją, penktadienį, kai dvi kruvinos atakos sukėlė siaubą šioje šalyje.
15 val. 25 min. vietos (16 val. 25 min. Lietuvos) laiku galingas sprogimas sudrebino sostinę Oslą, išblaškydamas vidurvasario ramybę.
Išnuomotas mikroautobusas, kuriame buvo paslėpta apie 950 kilogramų sprogmenų, pagamintų iš trąšų, buvo detonuotas prie pastato, kuriame įsikūręs premjero biuras, esančio Oslo vyriausybiniame rajone.
Laimei, ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas A. B. Breivikas buvo kuriam laikui užstrigęs eismo spūstyse ir pavėlavo susprogdinti savo bombą: tuo metu daug darbuotojų jau buvo išėję iš biurų, nekantraudami anksti pradėti savaitgalio poilsį.
Tačiau sprogimas buvo toks stiprus, jog išdaužė pastatų langus keliuose kvartaluose ir buvo girdimas už daugelio kilometrų. Jis užmušė aštuonis žmones - daugiausiai ėjusius į vyriausybės būstinę arba iš jos. Dar dešimtys buvo sužeisti, iš jų devyni - sunkiai.
Vyriausybės vadovas Jensas Stoltenbergas tuo metu dirbo ne savo oficialioje rezidencijoje, todėl nenukentėjo.
A. B. Breivikas skubiai išvažiavo automobiliu, kurį buvo palikęs tolėliau. Važiuodamas užpuolikas išgirdo radijo pranešima, iš kurio suprato, jog jam nepavyko įvykdyti savo tikslo - sugriauti vyriausybės būstinės.
Vėliau jis aiškino, kad siekė surengti įspūdingą ataką, kuri atkreiptų pasaulio dėmesį į jo „manifestą“ - 1 500 puslapių dokumentą, paskelbtą internete tuojau prieš susprogdinant bombą, kuriame dėstoma prieš musulmonus nukreipta A. B. Breiviko ideologija.
Vyriausybės pastatas liko stovėti, tad ekstremistas nusprendė vykdyti antrąją savo plano dalį.
Apie 17 val. 15 min. A. B. Breivikas, persirengęs policininku, keltu „Thorbjoern“ atplaukė į Utiojos salą, esančią už maždaug 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Oslo, kurioje veikė kasmetinė valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.
Pirmosiomis A. B. Breiviko aukomis tapo 45 metų Monica Boesei, du dešimtmečius padėjusi vadovauti šiai stovyklai iš žinoma kaip „Mama Utioja“, taip pat 51 metų policininkas Trondas Berntsenas, tuo metu buvęs ne tarnyboje.
M. Boesei perplaukė ežerą kartu su apsimetėliu policininku, kuris paprašė jos sušaukti stovyklos apsaugos darbuotojus - esą kad galėtų jiems suteikti informacijos apie sprogdinimą Osle.
T. Berntsenas, kuris buvo Norvegijos sosto įpėdinės princesės Mette-Marit netikras brolis, tuo metu vadovavo stovyklos apsaugai. Jis susitiko su A.B.Breiviku prieplaukoje, tačiau jam iškart kilo įtarimas, o užpuolikas nieko nelaukdamas nušovė policininką ir ūkvedę.
Ginkluotas pusiau automatiniu šautuvu „Ruger“ ir pistoletu „Glock“, A. B. Breivikas ėjo per salą, ieškodamas panikos apimtų jaunų stovyklautojų ir mėgino įgyti jų pasitikėjimą, sakydamas, kad yra policijos pareigūnas, atvykęs apsaugoti žmonių ir juos evakuoti.
Jis įžengė į kavinę stačios kalvelės viršūnėje ir suvarpė ją kulkomis, palikdamas 13 lavonų.
Vėliau A. B. Breivikas pasuko salą juosiančius „meilės taku“, kur nušovė dar dešimt žmonių, o vėliau paklojo dar 14 netoli vandens siurblinės.
Šios žudynės truko ilgiau nei valandą. Vėliau saloje rastos 189 iššautos tūtelės. Įstrigę vos 12 hektarų ploto saloje, daugelis paauglių stovyklautojų šoko į šaltą ežero vandenį, beviltiškai mėgindami nuplaukti į saugią vietą.
Išgirdę šūvius, žmonės iš netoliese esančios stovyklavietės mėgino atplaukti gelbėti aukų kateriu, tačiau patys pateko į kulkų krušą.
„Jūs visi mirsit, marksistai!“ - šaukė žudikas, kuris buvo apsvaigęs nuo neteisėto, tačiau energijos suteikiančio efedrino, kofeino ir aspirino mišinio.
Dukart jis paskambino policijai, prisistatydamas kaip „Breivikas, vadas. Dalyvauju antikomunistiniame pasipriešinime prieš islamizaciją.“
Jis taip pat paskelbė: „Misija baigta. Aš pasiduosiu.“
Tačiau šie pokalbiai būdavo greitai nutraukiami, o užpuolikas metodiškai šaudė į kiekvieną pastabėtą žmogų, nesibodėdamas pribaigti sužeistųjų.
56 žuvusiesiems buvo peršautos galvos, o į daugelį kulkos pataikė ne vieną kartą. Iš vieno 18-mečio lavono buvo ištrauktos net aštuonios kulkos.
Į įvykio vietą pasiųstas specialusis policijos dalinys sunkiai skynėsi kelią per automobiliais užgrūstas Oslo gatves, o vėliau išplaukė į Utioją per maža motorine valtimi, kurios variklis sugedo. Pareigūnai perėmė dvi civilines valtis, kuriomis atplaukė į salą ir 18 val. 34 min. galiausiai suėmė A. B. Breiviką.
Iš maždaug 600 žmonių, tą dieną buvusių Utiojoje, 67 buvo nušauti, o dar du žuvo užsimušę ir nuskendę, kai mėgino pasprukti nuo žudiko. Dar 33 buvo sužeisti, iš jų daugelis sunkiai.
Dauguma aukų buvo paaugliai: 56 žuvusieji buvo jaunesni nei 20 metų, o jauniausias buvo prieš penkias dienas atšventęs savo 14-ąjį gimtadienį.
Per dešimt savaičių trukusį bylos nagrinėjimą, kuris baigėsi praeitą savaitę, A. B. Breivikas prisipažino įvykdęs šias atakas, tačiau tvirtino, kad jos buvo būtinos, kovojant su multikultūralizmu bei „musulmonų invazija“ Europoje.
33 metų ekstremistas nepripažino savo kaltės ir prašė jį išteisinti.
