Pernai liepos 22-ąją ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas pirmiausiai susprogdino bombą prie vyriausybės būstinės Oslo centre, nužudydamas aštuonis žmones, o vėliau surengė šaudynes netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kur veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.
Saloje A. B. Breivikas nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius.
Minint šių žudynių pirmąsias metines, šioje taikioje Skandinavijos šalyje vyks religinės ceremonijos, abiejų išpuolių vietose bus padėti vainikai, o prie Oslo rotušės vyks koncertas.
Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas planuoja dalyvauti pamaldose Oslo katedroje kartu su karališkosios šeimos nariais, taip pat pasakyti kalbą Darbo partijos jaunimui Utiojoje.
Tuojau po šių išpuolių, kurie buvo kruviniausi Norvegijoje po Antrojo pasaulinio karo, Darbo partijos lyderis daugeliui padarė įspūdį savo pažadu, kuris vėliau buvo ne kartą pakartotas, jog šalies atsakas į žudynes bus „daugiau demokratijos, daugiau atvirumo, daugiau humaniškumo, tačiau jokio naivumo“.
„Stoltenbergas pasiekė savo gerai parinktais žodžiais nustatė toną mūsų nacionalinėje reakcijoje po šios katastrofos. Jis prisidėjo, kad atmosfera neprisipildytų neapykantos ir nebūtų nuspalvinta keršto troškimo“, - trečiadienį rašė populiaraus Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ apžvalgininkas.
„Galime paklausti savęs, kodėl svarbiausiu dalyku po liepos 22-sios negalėtų tapti išsaugojimas to, ką turime. Daugelį metų galėjome džiaugtis gyvendami apskritai gerai veikiančioje demokratijoje, kurioje atvirumas ir žodžio laisvė yra didesni nei daugumoje kitų pasaulio šalių“, - pridūrė jis.
Išskyrus kelias nedideles priemones, tokias kaip pasiūlyti teisės aktų pakeitimai ir sustiprinta aukšto rango politikų bei valdžios įstaigų apsauga, Norvegijoje po A. B. Breiviko atakų nebuvo pastebimai sugriežtintos saugumo priemonės arba apribota piliečių judėjimo laisvė.
Iki šiol retkarčiais galima pamatyti priešais įėjimą į parlamentą pastatytų automobilių.
„Norvegija nepasikeitė“, - sako Trondas Henry Blattmannas, vadovaujantis vienai šių atakų aukų šeimų palaikymo organizacijai ir pats netekęs sūnaus Utiojoje.
„Bet kokiu atveju negalime pasistatyti pakankamai aukštų tvorų, kad nuo visko apsisaugotume“, - jis aiškino naujienų agentūrai AFP, bet pridūrė, kad vis tiek tikisi, jog pernai vyriausybės įkurta komisija padarys išvadas iš šių žudynių ir imsis pokyčių - „ tokių kaip geresnė internetinė žvalgyba ir griežtesnė kraštutinių dešiniųjų stebėsena, siekiant užkirsti kelią išpuoliams ateityje“.
Komisija, nagrinėjanti liepos 22-osios atakas, planuoja pateikti savo išvadas rugpjūčio 13 dieną.
Tuo tarpu žmonės, likę gyvi per Utiojoje vykusias šaudynes, laikosi skirtingų nuomonių.
„Kas pasikeitė Norvegijoje? To nepakanka“, - pažymėjo Tore Sindingas Bekkedalis, kuris taip pat sakė, jog bjaurisi kai kurių žmonių tulžinga reakcija į grupę romų, Norvegijos sostinės širdyje apsistojusių stovykloje, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis vyko audringi debatai.
„Į tokias nuomones turėtų būti reaguojama griežčiau“, - jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Tuo tarpu Utiojoje gyvas likęs Bjoernas Ihleris tvirtino, kad ekstremistams turėtų būti leidžiama viešai skelbti savo idėjas, siekiant išvengti pogrindinių anklavų susikūrimo.
„Po šių išpuolių žadėjome daugiau atvirumo. Taigi kiekvienam turi būti leidžiama reikšti savo nuomones, kad iš kokios kraštutinės jos būtų. Žmonėms, kurie kritiškai vertina imigraciją, turi būti leista tai išsakyti, nesiejant su liepos 22-ąja“, - jis teigė AFP.
A. B. Breivikas, kurio bylos nagrinėjimas truko dešimt savaičių ir baigėsi praeitą mėnesį, šiuo metu laukia teismo nuosprendžio.
Nors nė kiek neabejojama, kad šiuos išpuolius įvykdė jis, penki Oslo teismo teisėjai privalo nuspręsti, ar 33 metų kaltinamasis gali būti laikomas pakaltinamu dėl savo psichinės būklės ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar turėtų būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką, kaip reikalauja prokurorai.
Teismo nuosprendis turėtų būti paskelbtas rugpjūčio 24 dieną.
