Kalėjimai šioje Skandinavijos šalyje visada buvo vieni humaniškiausių pasaulyje.
Tačiau žudikas A.B.Breivikas sugebėjo dėl tariamo nežmoniško elgesio į teismą paduoti šalies vyriausybę.
Sunku nuslėpti nuostabą – juk dauguma kalinių Norvegijos kalėjimuose gyvena taip, kaip svajoja ne vienas už jų ribų.
Miškuose, prie paplūdimio ir kalnuose įrengtuose kalėjimuose nusikaltėliai laisvai gali rūpintis ūkiu, žaisti tenisą ar net slidinėti. Gyvenimas Norvegijos kalėjimuose – tarsi utopija.
„Tai geriausias kalėjimas, kokį galite įsivaizduoti“, – neseniai nusistebėjo apžiūrėti Haldeno kalėjimo atvykęs amerikietis Jamesas Conway iš Niujorko.
Kaliniai čia taip pat gali laisvai naudotis virtuviniais peiliais, dirbtuvių įrankiais ir panorėję kurti muziką. Visa tai daroma reabilitacijos sumetimais – kad nusikaltėliai pamažu sugrįžtų prie normalaus gyvenimo.
Norvegai mano, kad kalinių laisvė turi būti apribota, bet iš jų teisių negalima atimti.
Įkalintieji be problemų gali mokytis, ieškotis darbo ir balsuoti, o trumpos bausmės kartu su humaniškomis sąlygomis lemia, kad tiktai kas penktas kalinys vėl nusikalsta.
Tokios sistemos kritikų nestinga, tačiau norvegai tikina, jog taip sutaupo pinigų, sumažina nusikalstamumą ir į laisvę išleidžia visuomenei naudingus piliečius.
Bet ar tai atitinka teisingumo dvasią? Kas nutinka tokiems žiauriems ir negailestingiems nusikaltėliams kaip A.B.Breivikas?
Pastarasis yra vienas iš 94 žmonių Norvegijoje, kurie laikomi itin didelio saugumo kalėjime. Juos taip leidžiama laikyti 21 metus.
A.B.Breivikas tvirtino, kad Norvegija prastomis kalėjimo sąlygomis bando jį nužudyti.
Žudikui neleidžiama siųsti laiškų neonaciams, jam dažnai tenka būti su antrankiais ir buvo uždrausta susituokti su radikalių dešiniųjų pažiūrų moterimi.
Ultranacionalistui taip pat nepatiko, kad maistas patiekiamas popieriniuose induose, kad kava kartais atnešama atšalusi ir kad jam buvo uždrausta išleisti dvi knygas.
Visa tai skamba juokingai, nes A.B.Breivikas kalėjime turi tris kambarius ir gali bet kada žiūrėti televizorių, skaityti laikraščius ir žaisti kompiuterinius žaidimus.
Jam taip pat leidžiama pačiam ruošti maistą, telefonu kalbėtis su draugais ir bendrauti su kunigu.
A.B.Breivikas neseniai dalyvavo kalėjimo varžybose, kurioms pastatė namelį iš imbierinių sausainių.
Ar galima priprasti prie utopijos? O gal Norvegijos sistema ne visada veikia? Mažų mažiausiai aišku, kad A.B.Breivikui nėra dėl ko skųstis. (BBC, LR)
